Birštono savivaldybė

  Administracinis centras – Birštonas
  Plotas – 124 km² (1,5 % apskrities ploto)
  Gyventojų – 5261 (0,8 % apskrities gyventojų)
  Seniūnijos – Birštono


Birštono savivaldybė yra Kauno apskrities pietinėje dalyje, prie Didžiųjų Nemuno kilpų. 82 % Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Nemuno kilpų regioninis parkas – vienas didžiausių, užimantis per 25 tūkst. ha teritoriją, šalies regioninių parkų, kurio tikslas išsaugoti unikalų Nemuno upės suformuotą kraštovaizdį. Miškai sudaro 46,6 % savivaldybės teritorijos, žemės ūkio naudmenos – 36,5 %, vandenys – 6,8 %, keliai – 2,1 %, užstatyta teritorija – 4,3 %, kita žemė – 3,6 %.

Administracinis savivaldybės centras – apsuptas miškų Nemuno kilpoje įsikūręs vienas gražiausių Lietuvos miestų Birštonas, pirmą kartą paminėtas Naujojoje Prūsijos kronikoje 1382 m. XV a. čia buvusi gynybinė pilis tapo kunigaikščių medžioklės dvaru. Birštonas – gerai žinomas balneologijos ir purvo terapijos centras. Tikrasis Birštono atgimimas prasidėjo 1846 m., kai buvo atrasti gausūs mineralinio vandens šaltiniai ir imta naudoti juos gydymui. Pirmosios gydyklos buvo pastatytos 1855 m. Mieste veikia dvi sanatorijos – „Versmė“ ir „Tulpė“, kuriose yra baseinai, siūlomos mineralinio vandens ir purvo vonios, teikiama daug kitų paslaugų. Iki šių dienų Birštone veikia seniausia mineralinio vandens pilstymo įmonė Lietuvoje, savo veiklą pradėjusi 1924 m. Vietinėje gamykloje į butelius pilstomi iš gilių gręžinių gaunami mineraliniai vandenys – „Vytautas“, „Birutė“, „BMV“. Reikšmingas įvykis – gydymo purvu Birštone pradžia. Purvo gydyklos, papuoštos Raudonojo kryžiaus emblema, pastatytos 1927 m.

Ne tik unikalūs gamtos ištekliai, bet ir išskirtinis kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Įsikūręs lengvai pasiekiamoje vietoje Birštonas siūlo poilsį, gydymą, pramogas ir sportą. Poilsiautojus kviečia gausybė pėsčiųjų ir dviračių takų, vinguriuojančių paupiais ir miestą supančiais miškais. Žiemą šiuos takus mėgsta slidininkai. Birštonas – sportinių ėjimo varžybų ir treniruočių meka. Miestas turi įrengtas kalnų slidinėjimo trasas su keltuvu ir dirbtinio sniego danga šalia Vytauto piliakalnio. Gydytis ir ilsėtis į Birštoną visais metų laikais atvyksta daug žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Kraštotyra, kultūrine ir edukacine veikla užsiima Birštono muziejus su padaliniu – sakraliniu muziejumi, miesto viešoji biblioteka. Kulinarinio paveldo muziejuje, įsikūrusiame „Karališkojoje rezidencijoje“, rengiamos Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų gaminimo demonstracijos, degustacijos, paskaitos, pažintinės edukacinės programos. Muziejaus ekspozicijoje rodomi XVI–XX a. virtuvės ir stalo įrankiai, kulinarinės knygos ir vadovėliai, antikvariniai baldai, paveikslai bei kiti su maisto gamyba susiję eksponatai iš Lietuvos, Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Ispanijos, Amerikos, Australijos.

Birštono apylinkėse galima grožėtis gamtos paminklais – Škėvonių, Siponių, Kernuvių atodangomis, taip pat archeologiniais istoriniais paminklais – Birštono, Babronių, Paverknių, Nemajūnų, Šaltinėnų, Šilėnų piliakalniais. Birštono kultūros paveldo objektai yra purvo gydyklos, Jundeliškių dvaras, Kurhauzas, Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Birštone bei Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Nemajūnuose. Birštone vyksta daug kultūros renginių – koncertų, menininkų pasirodymų. Tarp jų ir tradiciniai – miesto šventė, sportinių šokių konkursas, įžymusis Tarptautinis džiazo festivalis, organizuojamas kas dveji metai. Kiekvienais metais paskutinį gegužės šeštadienį nuostabi Birštono gamta sukviečia poetus ir poezijos tyrėjus į dvasingą teatralizuotą renginį, kuriame liejasi pačių autorių skaitomos eilės, skamba muzika.


Naudingos nuorodos
Birštono savivaldybė
Birštono turizmo informacijos centras
Prienų rajono ir Birštono savivaldybių laikraštis „Krašto vitrina“
Birštono sporto centras