Kaišiadorių rajono savivaldybė

  Administracinis centras – Kaišiadorys
  Plotas – 1087 km² (13,4 % apskrities ploto )
  Gyventojų – 35 905 (5,3 % apskrities gyventojų)
  Seniūnijos – Kaišiadorių apylinkės, Kaišiadorių miesto, Kruonio,   Nemaitonių, Palomenės, Paparčių, Pravieniškių, Rumšiškių, Žaslių, Žiežmarių   apylinkės, Žiežmarių


Kaišiadorių rajono savivaldybė išsidėsčiusi Kauno apskrities vakarinėje dalyje, tarp Kauno marių, Nemuno ir Neries. Rajono savivaldybė priskiriama neežeringoms teritorijoms. Didžiausi ežerai yra Kalvių, Žaslių, Neprėkštos. Natūralių ežerų trūkumą kompensuoja dirbtiniai tvenkiniai, iš kurių didžiausi – Kauno marios (Kaišiadorių rajonui priklauso trečdalis) ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės baseinas. Yra Lapainios botaninis, Būdos, Kaukinės botaniniai zoologiniai, Lomenos, Budelių, Strošiūnų kraštovaizdžio, Gabriliavos pedologinis draustiniai. Svarbiausi miškai – Pravieniškių-Būdos, Strošiūnų, Kaukinės. Vyrauja pušynai ir eglynai. Žemės ūkio naudmenos sudaro 50,2 % rajono savivaldybės teritorijos, miškai –31,5 %, keliai – 2,4 %, užstatyta teritorija – 3,4 %, vandenys – 3,5 %, kita žemė – 9 %.

Yra 2 miestai – Kaišiadorys ir Žiežmariai, ir 3 miesteliai – Kruonis, Rumšiškės ir Žasliai. Rajono savivaldybės centras Kaišiadorių miestas, įsikūręs skurdoko kraštovaizdžio teritorijoje, apribotoje Lomenos upelio slėnyje esančiais durpynais ir miško masyvu, yra strategiškai puikioje vietoje, tarp didžiausių Lietuvos miestų – sostinės Vilniaus ir Kauno. Abu didmiesčius jungia per Kaišiadorių rajoną einančios svarbiausios šalies automobilių ir geležinkelio magistralės. Pirmą kartą Kaišiadorys paminėti 1782 m. kaip dvaras. Miestas pradėjo kurtis įpusėjus XIX a., kai 1862 m. pradėtas tiesti geležinkelis Kaunas–Vilnius. 1862 m. pro Jatkonis (vėliau Jatkonių geležinkelio stotis pavadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi) pravažiavo pirmasis traukinys. 1919 m. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis Lietuvos traukinys. Kaišiadorys yra ir vyskupijos centras. 1915–1919 ir 1946–1950 m. buvo apskrities centras. Mieste ir rajone vystoma medienos, maisto ir lengvoji pramonė, žemės ūkis. Veikia Veterinarijos institutas.

Svarbiausi istorijos ir kultūros paminklai yra Pakalniškių, Migonių, Dovainonių, Mūro Strėvininkų ir kiti piliakalniai; Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo, Švč. M. Mergelės, Angelų Karalienės, Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios, Žiežmarių dvaro sodyba ir magazinas, buvęs smuklės pastatas Kruonyje, V. Ruokio memorialinis namas Kaišiadoryse, kardinolo V. Sladkevičiaus gimtinė Guronyse ir kt. Liaudies buities muziejumi, tautodailininkų darbais, nuostabia gamta garsėjančios Rumšiškės yra savotiškas traukos centras. Per paskutinius metus šiose apylinkėse pradėjo veikti keturios kaimo turizmo sodybos, sulaukiančios poilsiautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Lankytinos vietos – Kaišiadorių muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus (Rumšiškėse), Rumšiškių Jono Aisčio-Aleksandravičiaus muziejus.


Naudingos nuorodos
Kaišiadorių muziejus
Kaišiadorių rajono savivaldybė
Kaišiadorių turizmo ir verslo informacinis centras