Kauno miesto savivaldybė

  Administracinis centras – Kaunas
  Plotas – 157 km² (1,9 % apskrities ploto)
  Gyventojų – 355 586 (52,8 % apskrities gyventojų)
  Seniūnijos – Aleksoto, Centro, Dainavos, Eigulių, Gričiupio, Panemunės,   Petrašiūnų, Šančių, Šilainių, Vilijampolės, Žaliakalnio


Kauno miesto savivaldybė įsikūrusi Lietuvos viduryje, didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje. Kauno miestas apima apie 1174 ha saugomų teritorijų – dalį Kauno marių regioninio parko, kraštovaizdžio ir zoologinių draustinių bei pavienių saugomų gamtos paveldo objektų. Užstatyta teritorija savivaldybėje sudaro 55,3 %, miškai – 16,8 %, vandenys – 8,1 %, keliai – 6,1 %, žemės ūkio naudmenos – 11,5 %, kita žemė – 2,2 %.

Savivaldybės centras Kaunas, antras pagal dydį Lietuvos miestas, yra apskrities administracinis, kultūros, mokslo, verslo centras. Tuo pat metu tai ir arkivyskupijos centras, apimantis 90 Kauno, Jonavos, Jurbarko, Kėdainių, Raseinių, Ukmergės savivaldybių parapijų. Prie strateginių upių kelių – dviejų didžiausių Lietuvos upių santakoje – iškilęs Kauno miestas siejamas su Kauno įkūrėjo Palemono sūnaus Kūno vardu. Oficialiai pirmą kartą miestas pažymėtas 1140 m. arabų kartografo Al Idrisio žemėlapyje. Vėliau Kauno vardas paminėtas Vygando Marburgiečio kronikoje 1361 m., šiam aprašant kryžiuočių puolamą Kauno pilį. 1408 m. Kaunas gavo Magdeburgo miesto teises. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Kaunas tapo svarbiu prekybos ir amatų centru.

Karų su Maskvos kunigaikštyste metu Kauną sugriovė rusų armija, Šiaurės karo metu miestą nuniokojo švedų kariuomenė, Napoleono žygio į Rusiją metu miestą nualino prancūzų kariuomenė. 1795 m., padalijus Lietuvos ir Lenkijos valstybę, Kaunas atiteko Rusijos imperijai ir 1843 m. tapo naujai įkurtos Kauno gubernijos esančios prie imperijos vakarinės sienos centru. Kaunas buvo vystomas kaip miestas tvirtovė – buvo statomi fortai ir visa su tuo susieta infrastruktūra: kareivinėmis, administraciniais pastatais, sandėliais, ligoninėmis, keliais, geležinkeliu, maldos namais ir kt. Po 1863 m. anticarinio sukilimo į Kauną iš Varnių buvo perkeltas Žemaičių (Telšių) vyskupijos centras ir Žemaičių kunigų seminarija. 1904 m. buvo atidarytas pirmasis lietuvių knygynas, 1905 m. – S. Banaičio spaustuvė, spausdinusi ir lietuvišką laikraštį „Lietuvos balsas“. Kūrėsi lietuviškos draugijos, įsteigtas pirmasis lietuviškas bankas.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iš miesto buvo evakuota nemažai pramonės įmonių, pasitraukė daug žmonių. Vokietijos okupacinė valdžia išsilaikė iki 1918 m. pabaigos. Bolševikams veržiantis į Lietuvą, 1918 m. gruodžio 31 d. iš Vilniaus į Kauną persikėlė Lietuvos vyriausybė, jos įstaigos. Vėliau, 1920 m. lenkams okupavus Vilnių, Kaunas iki 1940 m. tapo laikinąja Lietuvos sostine, svarbiausiu pramonės, finansų ir kultūros centru. 1940 m. čia veikė 412 įvairių įmonių ir dirbtuvių, ypač svarbios buvo tekstilės įmonės „Drobė“, „Liteksas“. „Kauno audiniai“, žemės ūkio – „Maistas“, „Pienocentras“, „Lietūkis“. 1919 m. pradėjo veikti pirmoji nuolatinė radijo stotis. 1922 m. įsteigtas Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitetas, Meno mokykla (1922 m.), Konservatorija (1933 m.), Aukštieji kūno kultūros kursai (1934 m.) Veterinarijos akademija (1936 m.), kitos mokymo įstaigos. Įsteigti Dramos ir Operos teatrai (1925 m. sujungti į Valstybės teatrą, dabar – Kauno valstybinis dramos teatras), Karo muziejus (1936 m.), astronomijos observatorija. Mieste veikė 54 poligrafijos įmonės, ėjo daugiau kaip 100 periodinių leidinių. 1939 m. pastatyta Sporto halė. Kaune gyveno ir dirbo pirmieji Nepriklausomos Lietuvos prezidentai A. Smetona, A. Stulginskis, K. Grinius, žymūs kultūros veikėjai – V. Krėvė-Mickevičius, Maironis (kunigas Jonas Mačiulis), J. Tumas-Vaižgantas.

Sovietiniais metais Kaune koncentravosi didelės pramonės įmonės. Buvo vystomos maisto, baldų, statybinių medžiagų, tekstilės, avalynės, stiklo, popieriaus, metalo dirbinių, staklių, elektronikos ir kitos pramonės šakos, daugėjo gyventojų. Dabar Kaunas – svarbus Lietuvos pramonės, mokslo bet ir kultūros centras, esantis svarbių transporto arterijų sankirtoje. Mieste veikia šeši universitetai, kuriuose mokosi apie 40 000 studentų.

Mieste daug istorijos ir kultūros paminklų – Kauno pilis, Dievo Kūno, Vytauto, Šv. Mikalojaus, renesansinė Šv. Gertrūdos bažnyčios, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir vienuolynas Kauno katedra, vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo rotušė, Evangelikų liuteronų bažnyčia, Perkūno namai, Napoleono namas, renesansinės Kauno gynybinių įtvirtinimų liekanos, Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Įdomūs ir vėlesni statiniai – Kauno muzikinis teatras, Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) ir Prisikėlimo bažnyčios, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kt. Mieste veikia daug muziejų ir jų padalinių: nacionalinis M. K. Čiurlionio, Mykolo Žilinsko dailės, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių, Maironio lietuvių literatūros, Vytauto Didžiojo karo, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos, Tado Ivanausko zoologijos ir kiti muziejai, taip pat Lietuvos zoologijos ir Kauno botanikos sodai, unikalus Velnių muziejus. Kauniečiai ir miesto svečiai itin pamėgo vasarą vykstantį tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį. Džiazo mėgėjai susitinka festivalyje „Kaunas Jazz“. Operos ir operetės mėgėjai pamėgę tarptautinį festivalį „Operetė Kauno pilyje“, šokio mėgėjai – modernaus šokio teatro „Aura“ organizuojamą tarptautinį modernaus šokio festivalį. Vienas žymiausių Kauno kultūros renginių – miesto gimtadienis, švenčiamas gegužės 20 d. Pagrindiniai šventės renginiai keletą dienų vyksta Senamiesčio gatvėse, prie Kauno pilies ir kitose miesto vietose.

Tik Kaune galima pamatyti įspūdingų M. K. Čiurlionio kūrinių originalus, M. Žilinsko surinktą žymiausių dailininkų paveikslų kolekciją, A. Žmuidzinavičiaus velnių kolekciją, avangardisto, Fluxus judėjimo pradininko J. Mačiūno darbus. Kaune ryškūs įvairių tautų (žydų, rusų, lenkų, prancūzų, japonų, italų) kultūros ir istorijos pėdsakai.


Naudingos nuorodos
Kauno miesto savivaldybė
Kauno turizmo informacijos centras
Kauno kamerinis teatras
Kauno valstybinis muzikinis teatras
Dienraštis „Kauno diena“
Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka
Kauno mažasis teatras
Kauno lėlių teatras
Kauno pantomimos teatras