| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Kėdainių rajono savivaldybė išsidėsčiusi Lietuvos vidurinėje dalyje, Kauno apskrityje. Rajone yra Lietuvos geografinis centras – Ruoščių kaimas. Didesnė savivaldybės dalis yra Nevėžio žemumoje. Kėdainių rajono savivaldybėje yra Pajieslio geomorfologinis, Aluonos hidrografinis, Lučynės ir Šušvės kraštovaizdžio draustiniai. Per Kėdainių rajoną teka Nevėžis ir jos intakai Obelis, Barupė, Liaudė, Kruostas, Dotnuvėlė, Šušvė, Smilga. Yra 19 ežerų (didžiausias – Baublio), 34 tvenkiniai. Žemės ūkio naudmenos užima 65,2 % bendro ploto, miškai – 25,5 %, keliai – 2,1 %, užstatyta teritorija – 2,6 %, vandenys – 2,5 %, kita žemė – 2,1 %. Rajone yra vienas miestas – savivaldybės centras Kėdainiai, ir 10 miestelių – Akademija, Dotnuva, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta, ir Truskava. Pirmą kartą miestas paminėtas 1372 m. H. Vartbergės „Livonijos kronikoje“. 1590 m. didikas Jonas Kiška išrūpino Kėdainiams miesto teises. Kėdainiai suklestėjo XVII a., kai juos valdė Jonušas ir Boguslavas Radvilos. 1915–1950 m. buvo apskrities centras. Po Antrojo pasaulinio karo pradėta sparčiai plėsti pramonę. Kėdainiuose nuo 1653 m. susiformavo net šešios turgaus aikštės – vienintelis toks urbanistikos reiškinys Lietuvoje. Šiuo metu Kėdainių senamiestyje yra išlikusios keturios buvusios prekybinės aikštės. Tai vienas ekonomiškai stipriausių Lietuvos rajonų, turinčių gerai išplėtotą chemijos ir maisto pramonę. Rajone gerai išvystytas ir žemės ūkis. Savivaldybės centras – Kėdainiai svarbus pramonės ir kultūros centras. Unikalus yra Kėdainių senamiestis, susiformavęs iki XVII a. Svarbūs architektūros paminklai – gotikinė Šv. Jurgio, renesansinė evangelikų reformatų bažnyčios, dviejų sinagogų kompleksas, renesansinė rotušė. Šetenių kaimas – Nobelio premijos laureato, rašytojo Č. Milošo gimtinė. Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnytėlė tautos architektūros paminklas – kurioje kunigavo ir buvo vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Antanas Mackevičius. Nuo 1966 m., kai į Paberžę buvo paskirtas vienuolis kapucinas kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas, šis mažas kaimelis tapo traukos centru. Klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje Tėvas Stanislovas įkūrė unikalių bažnytinių drabužių, maldaknygių, žibintų, puodų ir daugelio kitų vertybių „saugotuves“. Kėdainiuose yra vienintelis Lietuvoje minaretas, pastatytas apie 1880 m. tuometinio Kėdainių dvaro valdytojo, carinės armijos generolo E. Totlebeno. 1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š.pl ir 23°54’r.ilg.) dideliu laukų akmeniu. Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. AB „Lifosa“ balto fosfogipso kalnai – unikalus reiškinys Lietuvoje. Fosfogipsas – tai atliekos, atsirandančios fosforo rūgšties gamybos proceso metu. Atliekos pradėtos pilti nuo 1968 m. Šiuo metu fosfogipso yra susikaupę apie 21 mln. tonų. Kėdainiai yra agurkų sostinė, todėl čia ir vyksta vienintelė ir nepakartojama Agurkų šventė, kurios metu renkamas Agurkų karalius. Miesto gimtadienis, švenčiamas rugpjūčio antrąjį savaitgalį, – svarbi data miestui ir jo gyventojams. Šventės metu tiesiami draugystės tiltai ekonominiu, socialiniu, kultūriniu pagrindu, svečiuojasi tautodailininkai iš visos Lietuvos, meno kolektyvai iš svečių šalių. Ledų šventė – tradicinė vasaros šventė, į kurią suplaukia žmonės iš visos Lietuvos. Kėdainiuose veikia vienintelė Lietuvoje B. Oškinio vaikų aviacijos mokykla.
|
|||||||
