| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Raseinių rajono savivaldybė yra Lietuvos vakarinėje dalyje, beveik pačiame Lietuvos centre, Kauno apskrities šiaurės vakarinėje dalyje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno miesto. Didžiausia Raseinių krašto upė – viena gražiausių Lietuvos upių Dubysa. Rajone yra Dubysos ir Tytuvėnų regioninių parkų dalys. Per teritoriją taip pat teka Šešuvis, Šaltuona, Mituva. Yra 4 ežerai (Meškio, Paežerės ir kt.) ir 14 tvenkinių. Miškingumas nedidelis, nes dauguma žemių sukultūrintos. Žemės ūkio naudmenos sudaro net 63,1 % savivaldybės teritorijos, miškai – 23 %, keliai – 1,9 %, užstatyta teritorija – 2,5 %, vandenys – 2,4 %, kita žemė – 7,1 %. Savivaldybėje yra 2 miestai – Raseiniai (administracinis centras) ir Ariogala, ir 7 miesteliai – Betygala, Girkalnis, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė ir Žaiginys. Raseiniai minimi nuo 1253 m. XV a. Raseiniai tapo pavieto (krašto) centru, o nuo 1585 m. buvo Žemaitijos sostinė, politinis ir ekonominis centras. 1792 m. Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Raseiniams suteikė atnaujinamąsias privilegijas, patvirtindamas Magdeburgo teises ir herbą.1831 m. Raseiniai buvo vienas svarbiausių sukilimo Žemaitijoje centrų. Svarbiausios pramonės šakos Raseinių rajone – tekstilė, maisto pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Dubysa yra ypač mėgstama gamtos mylėtojų, kaimo turizmo ir baidarių sporto mėgėjų. Upės kilpos ir senvagės, miškais apaugę šlaitai, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių. Dubysos slėnio šlaituose gausu piliakalnių (Betygalos, Lyduvėnų, Ariogalos) ir senkapių. Visų lietuvių mintinai žinomos eilės „Už Raseinių ant Dubysos teka saulė teka...“, nes čia prabėgo iš Raseinių krašto kilusio Lietuvos dainiaus Maironio (Jono Mačiulio) vaikystė, čia gimė gražiausi poeto posmai. Svarbiausi architektūros ir kultūros paminklai – pradžios mokykla, Raseinių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, paminklas „Žemaitis“ (skulptorius V. Grybas), Lyduvėnų geležinkelio tiltas, Molavėnų piliakalnių kompleksas, Šiluvos Švč. M. Mergelės Gimimo bazilika ir koplyčia. Viena gausiausiai lankomų vietų Raseinių rajone – Šiluvos miestelis, laikomas vienu pagrindinių krašto savitumo elementų. Tai Lietuvos piligrimystės kelio ramstis – viena svarbiausių maldininkų traukos centrų, vieta, kurioje pirmą kartą Europoje pripažintas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas (1608 m.). 1993 m. Šiluvą savo apsilankymu pagerbė popiežius Jonas Paulius II, o 2003 m. Šiluvoje duris atvėrė popiežiaus Jono Pauliaus II namais pavadintas dvasinis centras. |
|||||||
