| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Klaipėdos miesto savivaldybė ypač patogioje geografinėje vietoje – prie Baltijos jūros ir Kuršių marių. Į savivaldybės teritoriją įeina ir Kuršių nerijos dalis – Smiltynė ir Kiaulės Nugaros sala mariose. Per miestą teka Danės upė. Yra rekreacinių miškų: Girulių, Klaipėdos, Smiltynės, Neringos. Klaipėdai priklauso dalis Kuršių nerijos nacionalinio parko. Užstatyta teritorija sudaro 20,4 %, miškai – 18,2 %, vandenys – 11 %, keliai – 4,6 %, žemės ūkio naudmenos – 25,1 %, kita žemė – 20,6 %. Klaipėdos miestas yra apskrities ir savivaldybės centras ir trečias pagal dydį Lietuvos miestas. Tai vienintelis Lietuvos uostas ir šiauriausias žiemą neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Miestas (Memelburgo pilis) pirmą kartą paminėtas 1252 m. Tai pirmasis miesto (Liubeko) teises gavęs (1254 m.) Lietuvos miestas. Klaipėdos vardas (lot. Caloypede) pirmą kartą paminėtas Vytauto laiške 1411 m. XVI a. Klaipėda itin sparčiai vystėsi. Atsirado pirmieji amatų cechai, buvo įsteigta pirklių gildija, prasidėjo laivų statyba ir jūrų prekyba. XVIII a. viduryje Klaipėda tapo didžiausiu regiono medienos eksporto uostu. Senąja architektūra Klaipėda artima šiaurės šalių miestams, išlikusiuose senamiesčio pastatuose ryškus fachverko stilius. Prie Lietuvos Klaipėda prisijungė 1923 m. ir tapo autonominio Klaipėdos krašto centru. Buvo plečiamas uostas, įkurti Prekybos (1934 m.), Respublikos pedagoginis (1935 m.) institutai, (abu uždaryti nacių valdymo metais). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, artėjant Raudonajai armijai, miestas liko be gyventojų, 60 % pastatų buvo sugriauti. Sovietmečiu, atstatant miestą, buvo naikinama viskas, kas buvo susiję su senąja, ypač vokiškąja, kultūra. Vienintelio Lietuvos uosto Klaipėdos vaidmuo šalies mastu itin svarbus – jis Lietuvos, kaip jūrų valstybės, simbolis, todėl miesto plėtra ir raida, architektūra ir planavimas pirmiausia atspindi jo jūrinį charakterį. Uostamiestyje yra pagrindiniai šalies jūrinės administracijos organai, jūrinio švietimo, specialistų rengimo, jūrinės kultūros ugdymo valstybės ir visuomeninės organizacijos, funkcionuoja jūrinio komplekso įmonės ir organizacijos, koordinuojama krovinių ir keleivių tranzito veikla. Vystoma jūrų pramonė (laivų statyba ir remontas), jūros verslai (žvejyba, žuvies perdirbimas), jūrų transportas (uostas, terminalai), jūrinių specialistų rengimo centrai (agentavimo ir laivų aptarnavimo sfera). Sudaromos sąlygos ir skatinama švietimo, mokslo ir kultūros veikla, bendradarbiavimas su šalies ir užsienio organizacijomis, koncentruojama visuomeninė ir politinė veikla. 1991 m. pradėjo veikti Klaipėdos universitetas. Be jo, šiuo metu veikia vienas nevalstybinis universitetas ir 6 kolegijos. Istorinę kultūrinę reikšmę turi Klaipėdos pilies ir bastiono kompleksas, senamiestis (XIII a.), Teatro rūmai (XIX a.), fachverkiniai ir mūriniai sandėliai, Karalienės Luizės gimnazija, neogotikiniai pašto rūmai, universiteto pastatų kompleksas (XX a. pr.). Miesto svečių pamėgtas ir bene gausiausiai šalyje lankomas Lietuvos jūrų muziejus su delfinariumu. Miesto erdvė atvira menui – joje gausybė ne tik paminklų (Arka (paminklas vieningai Lietuvai), Herkui Mantui, Kristijonui Donelaičiui, Taravos Anikės, Martynui Mažvydui ir kt.), bet ir įvairiaprasmių skulptūrų tiek unikaliame Skulptūrų parke, tiek netikėčiausiose miesto vietose. Be archeologinių tyrimų, restauravimo darbų, leidybos ir pan., kultūrine ir edukacine veikla aktyviai užsiima Mažosios Lietuvos istorijos muziejus su filialais – kalvystės, pilies muziejais ir jau minėtu Skulptūrų parku. Klaipėdos parodų rūmuose, turinčiuose didžiausias ekspozicines erdves Vakarų Lietuvoje, siekiama pristatyti naujausias visos Lietuvos bei užsienio meno tendencijas, šiuolaikinio meno ieškojimus, jauniausios profesionalių menininkų kartos kūrybą. Prano Domšaičio (buv. Klaipėdos paveikslų) galerijos, apimančios į vieną kompleksą sujungtus keturis pastatus, seniausioje dalyje, sukurtoje išlaikant jaukią ir romantišką „dailininko namo“ atmosferą, įrengta nuolat veikianti tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio kūrinių ekspozicija – 665 aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės, piešiniai, estampai, Lietuvių fondo (JAV) dovana Lietuvai. Ne tik Klaipėdą, bet ir visą vakarų Lietuvą garsina Klaipėdos dramos ir Valstybinis muzikinis, taip pat Lėlių, krikščioniškasis bei vaikų ir jaunimo teatrai. Kasmet liepos pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, pritraukianti nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio, nemenkesnio dėmesio sulaukia ir kasmetinis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, savą auditoriją turi ir išskirtinis ir jau tradiciniu tapęs „Permainų muzikos“ festivalis, kuriuo paprastai pradedamas Klaipėdos koncertų salės koncertinis sezonas, ir daugybė kitų kultūros renginių.
|
|||||||
