| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Neringos savivaldybė įsikūrusi Kuršių nerijoje – siaurame pusiasalyje, skiriančiame Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Tai pats ilgiausias (apie 50 km) ir labiausiai į vakarus nutolęs miestas Lietuvoje. Miškai sudaro net 83,9 % savivaldybės teritorijos, keliai – 1,7 %, užstatyta teritorija – 0,7 %, vandenys – 0,01 %, žemės ūkio naudmenos – 0,2 %, kita žemė – 13,5 %. Neringos miestas suformuotas 1961 m. sujungus penkias gyvenvietes – Alksnynę, Juodkrantę, Nidą, Pervalką ir Preilą. Visas miestas yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kuris įtrauktas į UNESCO saugomų teritorijų sąrašą. Savivaldybės centras Nida minimas nuo 1385 m. Pagal istorinius šaltinius senasis Nidos kaimas buvęs Grobšto rago įlankos šiaurinėje pakrantėje. Antroji Nida buvo apie 2 km į pietus nuo dabartinės. XVIII a. pradžioje ją, kaip ir kitus kaimus, užpustė smėlis. 1730 m. atsikėlę žvejai prie Parnidžio įlankos įkūrė trečiąją Nidą. Trys buvę kaimai – Nida, Skruzdynė ir Purvynė – šiuo metu ir sudaro Nidos gyvenvietę. Anksčiau čia daugiausia gyveno žvejai, o nuo XIX a. pabaigos Nida ėmė garsėti kaip kurortas. Šiuo metu tai puiki vieta poilsiui. Gyvenvietė rymo pamaryje išsitęsusi apie du kilometrus iš pietų į šiaurę. Pietiniu galu ji siekia Parnidžio įlanką, šiauriniu laipsniškai išnyksta Bulvikio rago smėlynuose. Neringa – miestas kurortas – ypač populiari poilsio vieta. Nepaprastai graži Neringos gamta, nepakartojama jūros, marių, miško ir pasakiškų smėlio kalnų – kopų – harmonija. Didžiulį įspūdį palieka Parnidžio kopa ties Nida. Nuostabi panorama atsiveria nuo didžiulės nejudrios kopos, iškilusios 68 m virš jūros lygio ties Preila. Kuršių marių pakrantė išdabinta iškyšuliais, puikūs Baltijos jūros paplūdimiai (2002 m. Nidos paplūdimys apdovanotas Mėlynąja vėliava). Čia daugiau giedrų dienų negu kitur Lietuvoje. Poilsiavietės išsidėsčiusios rytinėje nerijos dalyje, prie Kuršių marių, ir nuo jūros vėjų jas saugo didžiųjų kopų gūbrys, apaugęs mišku. Neringa – retas gamtos bei žmogaus darbo derinys – čia savita sodybų architektūra, įdomi, tik pamario kraštui būdinga namų puošyba. Liaudies architektūros statiniai baigiami restauruoti ir pritaikomi šių dienų poreikiams. Tai rekreacijos ir turizmo teritorija, kurioje labiausia išvystyta paslaugų sfera. Yra ir žvejų bendrovių. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Neringoje ypač daug pradėta dirbti kultūrinio turizmo srityje. Daugelis mieste organizuojamų renginių tapo tradiciniais. Tai Vasaros sezono atidarymo šventė, tarptautinis folkloro festivalis „Tek sauluže ant maračių“, Žvejo šventė, operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija“ ir kt. Įvairiapusiška Thomo Manno kultūros centro, įsikūrusio garsaus rašytojo vasarvietėje, veikla. Centro organizuojamas tarptautinis Thomo Manno festivalis yra vienas didžiausių ir garsiausių vasaros sezono kultūros renginių Neringoje. Su Baltijos auksu – gintaro istorija Neringos svečiai gali supažinti Gintaro galerijoje-muziejuje, su Neringos krašto vėtrungėmis – Vėtrungių muziejuje, gamtos raida, augmenija, gyvūnija bei krašto istorija ir buitimi – Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos ir Neringos istorijos muziejuose.
|
|||||||
