| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Šilutės rajono savivaldybė yra Klaipėdos apskrities pietinėje dalyje, prie Kuršių marių. Savivaldybė turi sieną su Kaliningrado sritimi (Rusijos Federacija). Nuo Baltijos jūros ją skiria Kuršių nerija. IX a. iš Baltijos jūros per Kuršių marias Nemunu aukštyn ėjo senas vikingų prekybinis kelias. Didžioji teritorijos dalis yra Pajūrio žemumoje. Pietiniu pakraščiu teka Nemunas su intakais Jūra, Gėge, Veižu, Leite, Šyša. Į Miniją įteka Tenenys ir Veiviržas. Rajone yra 55 ežerai (didžiausias – Krokų Lankos) ir 8 tvenkiniai, didelė ir savita Aukštumalės pelkė. Didesni Aukštųjų, Žąsyčių, Dinkių miškai. Yra Rambyno kraštovaizdžio, Kintų ir Pleinės botaniniai, Meškinės pedologinis draustiniai, Nemuno deltos regioninis parkas ir kt. Žemės ūkio naudmenos užima 49,6 % bendro savivaldybės ploto, miškai – 22,3%, keliai – 1,4 %, užstatyta teritorija – 1,7 %, vandenys – 20,4 %, kita žemė – 4,5 %. Rajone yra vienas miestas – Šilutė, 7 miesteliai – Gardamas, Katyčiai, Kintai, Rusnė, Švėkšna, Vainutas ir Žemaičių Naumiestis. Rajono savivaldybės centras Šilutė minimas nuo XVI a. Garsus žuvų turgus Šilutėje veikė beveik penkis šimtus metų. Į Šilutės turgų suvažiuodavo valstiečiai – laukininkai iš Žemaitijos, žvejai atplaukdavo ne tik iš Rusnės, Mingės, Karklės bei iš smėlėtųjų Nidos, Karvaičių kopų ir net iš tolimosios Labguvos. Daug kartų Šilutė siekė gauti miesto teises, tačiau tam vis pasipriešindavo konkurentai – Klaipėdos ir Tilžės miestai. 1818–1939 ir 1945–1950 m. ji buvo visos apskrities centras. Po Antrojo pasaulinio karo Šilutė buvo judėjimo už Klaipėdos krašto prisijungimą prie Lietuvos centras. Rajone plėtojama žvejyba ir žuvininkystė, medžio apdirbimo ir baldų, maisto pramonė. Įsikūrus Nemuno deltos regioniniam parkui, žvejams-mėgėjams, turistams ir poilsiautojams šis gamtos kampelis tapo atviresnis, labiau prieinamas. Daugelyje vietų parko administracija įruošė aikšteles poilsiavimui, prieplaukas, apžvalginius bokštelius. Ypač daug dėmesio skiriama žvejams. Šiuo metu mėgėjiška žūklė su licencijomis leidžiama Rusnės saloje ir Minijos upėje nuo žiočių iki Kintų tilto. Tačiau labiausiai viliojanti yra poledinė žūklė. Žvejojama ant Kuršių marių, Atmatos, Pakalnės, Skirvytės ledo. Parko teritorijoje įrengtos vietos, kuriose galima pasistatyti palapines, išsinuomoti irklines ar motorines valtis, rasti gidą – instruktorių, gerai žinantį žvejybos vietas, saugiai palikti automobilį. Kultūrine ir edukacine veikla aktyviai užsiima Šilutės muziejus, kurio tikslas – išsaugoti ir puoselėti unikalų Mažosios Lietuvos paveldą ir tęsti kultūros tradicijas, ugdyti istorinį žemės suvokimą, puoselėti liaudies kūrybą, amatų tradicijas. Muziejuje nuolat veikia šios ekspozicijos: „Lietuvininko baldai XVIII a. viduryje“, „XIX a. dvaro baldai“, „XVII a. žemėlapiai, dokumentai“, „Šilutės rajono gamta“, „Liaudies buities ekspozicija“. Didžiausią muziejaus lankytojų skaičių sudaro turistai iš užsienio šalių ir moksleiviai. Pagal muziejų lankytojų skaičių Šilutės rajonas atsilieka tik nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Su pamario krašto namų interjeru galima susipažinti privačioje etnografinėje žvejo sodyboje-muziejuje Rusnėje. Čia vyksta nemažai tradicinių šio krašto etnografinių renginių, švenčių, taip pat organizuojamos ekskursijos. Šis muziejus gerai žinomas visoje Lietuvoje ir gausiai lankomas Lietuvos ir užsienio turistų. Rusnės saloje veikia ir kitas, Polderių, muziejus, įkurtas pirmojoje vandens kėlimo stotyje, kuriame pagrindinis eksponatas – senasis garo variklis. Ventės ragas, kuriame įrengta viena seniausių Europoje Ventės rago paukščių žiedavimo stotis, taip pat mėgiamas turistų. Žiedavimo stotyje veikia gamtos ekspozicija, supažindinanti lankytojus su paukščių migracijos keliais, paukščių žiedavimo istorija, jų rūšių įvairove. Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji bibliotekoje veikia knygos muziejus, kuriame yra daugiau kaip 3000 retų spaudinių, ekslibrisų, rankraščių, saugojama Australijos, JAV, Kanados, Rusijos, Estijos, Belgijos ir kitų užsienio valstybių dailininkų meno darbų kolekcija. Knygos muziejuje įrengtas memorialinis filosofo, rašytojo ir dramaturgo Vydūno Vilhelmo Storostos kambarys. Pagrindinis Šilutės rajone vykstantis renginys – Šilutės miesto šventė, kurios metu dalyvauja įvairūs meno kolektyviai, organizuojamos rungtys, parodos, sporto varžybos, vyksta liaudies meno ir senųjų amatų mugės. Populiarus netradicinių menų mėgėjų renginys – festivalis „9 meno dienos“, kurio metu pristatoma profesionali Lietuvos ir užsienio menininkų kūryba. Šilutę galima pavadinti magnolijų sostine Lietuvoje, nes šiame mieste jų galima pamatyti daugelyje vietų, 1992 m. Šilutės rajono taryba seniausius, motininius, magnolijų medžius paskelbė vietinės reikšmės paminklais.
|
|||||||
