| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Kalvarijos savivaldybė yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Marijampolės apskrityje. Pietuose ji ribojasi su Lenkijos Respublika. Kalvarijos savivaldybės apylinkės vaizdingos – daug kalvų, piliakalnių. Per savivaldybės teritoriją teka Šešupė, Kirsna, Gazda, Sūduonia, Vaipūnė ir kitos upės bei upelės, tyvuliuoja daug gražių ežerų. Didžiausias jų – netoli Kalvarijos esantis Orijos ežeras. Savivaldybės teritorijoje yra Aguonio valstybinės ir 3 vietinės reikšmės draustiniai. Žemės ūkio naudmenos savivaldybėje sudaro net 73,4 % viso savivaldybės ploto, miškai – 13 %, keliai – 2,7 %, užstatyta teritorija – 2,5 %, vandenys – 2,1 %, kita žemė – 6,2 %. Savivaldybės centras – Kalvarija – vienas seniausių Užnemunės miestų, tuo pat metu tai ir pasienio punktas su muitine. XVII–XIX a. Kalvarija buvo apskrities centras. 1920 m. Kalvarijoje vyko Lietuvos ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos nustatymo. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Kalvarija, kartu su Seinais, Marijampole ir Vilkaviškiu, tapo vienu iš svarbiausių lietuvių tautinio, kultūrinio atgimimo židiniu. Kalvarijos senamiestis, sutvarkytas pagal 1892 m. patvirtintą planą, yra saugomas urbanistikos paminklas. Mieste išlikę 1825 m. statytas arklių pašto stoties kompleksas, 1708 m. M. J. Sapiegos pastatyta ir vėliau perstatyta katalikų bažnyčia, 1796 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Tai, kad Kalvarijos savivaldybė yra pasienio teritorija, daro įtaką ir jos plėtros vizijai. Kalvarija – vartai į Lietuvą. Tai nedidelė, patraukli Lietuvą reprezentuojanti savivaldybė. Per Kalvarijos savivaldybę eina svarbūs tranzitiniai keliai, jungiantys Rytų ir Vakarų Europą – transporto magistralė Varšuva–Marijampolė–Sankt Peterburgas, automagistralė Via Baltica. Gerai išvystytas regioninių ir vietinių kelių tinklas, plečiama turizmo paslaugų infrastruktūra. Nors šiuo metu Kalvarijos savivaldybė daugiausia žemės ūkio rajonas, tačiau šis pasienio regionas išgyvena turiningą ir permainingą istoriją. Dabar jo geografinė padėtis yra labai palanki aptarnavimo infrastruktūrai plėtoti ir ūkio plėtrai skatinti. Šiuo metu plečiamas ir tvarkomas Kalvarijos kultūros ir poilsio parkas yra vertingas ir kaip kultūrinę istorinę vertę turintis objektas. Parkas jau apie 1891 m. buvo žinomas kaip Karališkasis sodas. Parke kasmet organizuojami įvairūs masiniai renginiai – miesto, Valstybės dienos, pasienio miestelių mėgėjų teatrų, amatų, Marijos vardo atlaidų, Joninių, derliaus, dūdų orkestro, teatro šventės, sporto žaidynės ir kt. Kadangi Kalvarija yra pasienio regione, didžioji atvykstančių turistų dalis yra užsieniečiai. Sukūrus kultūros ir poilsio parke infrastruktūrą, ketinama organizuoti ne tik regiono, bet ir nacionalinio, tarptautinio lygio kultūros ir sporto renginius. Orijos ir Jurgežerių ežerai bei Šešupės užtvanka ties Kalvarija tampa poilsio turizmo traukos centru. Kalvarijos savivaldybėje daug įspūdingų piliakalnių ir senkapių. Lankytinos senovės lietuvių stovyklos Turlojiškės ir Gulbiniškių kaimuose. Dabartiniai archeologiniai-kultūriniai tyrinėjimai rodo, kad čia gyvenę sūduviai (dar vadinami jotvingiais) buvo svarbi lietuvių genčių dalis ir įnešė didelį indėlį į visos lietuvių tautos kultūros vystymąsi, todėl šias vietoves įdomu lankyti ir dabar. Kartu su netoli Suvalkų (Šveicarijos k.) rastais senkapiais šios vietovės yra vienos iš vertingiausių senojoje lietuvių (baltų) istorijoje. Aktyvaus turizmo mėgėjams skirtas 52 km dviračių maršrutas „Ten, kur tyvuliuoja ežerai“. Seniūnijoje daugiau kaip dvidešimt metų veikia mėgėjų teatras „Titnagas“, žinomas ne tik savivaldybėje, bet ir šalyje, nuolatinis respublikinių mėgėjų teatrų švenčių ir festivalių laureatas. Veikia Mažųjų teatras, scenos menu sudominantis daug jaunimo. Šie aktyvūs kolektyvai organizuoja tradicinėmis tapusias Mėgėjų teatrų šventes „Bičiuliai“.
|
|||||||
