Kazlų Rūdos savivaldybė

  Administracinis centras – Kazlų Rūda
  Plotas – 555 km² (12,4 % apskrities ploto)
  Gyventojų – 14 497 (8 % apskrities gyventojų)
  Seniūnijos – Antanavo, Jankų, Kazlų Rūdos, Plutiškių


Kazlų Rūdos savivaldybės didžioji dalis yra derlingoje Užnemunės žemumoje. Savivaldybė viena iš miškingiausių Lietuvoje. Yra Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis. 59,4 % savivaldybės teritorijos užima dideli Kazlų Rūdos miškai, žemės ūkio naudmenos – 30,2 %, keliai – 1 %, užstatyta teritorija – 3,3 %, vandenys – 2,1 %, kita žemė – 4 %.

Savivaldybės centras – Kazlų Rūda prie Jūrės upės. Tai savitas, gilias tradicijas turintis miestas, pirmą kartą paminėtas 1737 m., kaip Kazlos degutinė (gyveno dvi šeimos). Didėjant medienos, reikalingos pastatų ir laivų statybai, įvairių medžio produktų (dervos, deguto, pelenų, anglies) gamybai ir buvo įkurta ši degutinė . Maždaug tuo laikotarpiu šiose apylinkėse telkšančių raistų daugybėje buvo pastebėta esant geležies rūdos. Kazlų giminė šiose apylinkėse ėmė steigti geležies dirbtuves, vadinamas rudniomis. Taip greta miško verslo pradėta lydyti ir kalti geležį. Kazlų Rūdos kaimo gyventojų skaičius nuolat augo, liejininkystės verslas nuolat plėtojosi. Tačiau 1861–1862 m. nutiesus Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaką nuo Lentvario per Kauną į Virbalį, Prūsijos sienos link, Kazlų dirbinius nukonkuravo geležis iš Rusijos ir Vokietijos. 1922–1923 m. nutiesus Kazlų Rūdos–Marijampolės–Šeštokų geležinkelio atšaką, Kazlų Rūda tapo geležinkelio mazgu. 1930 m. buvo sudarytas Kazlų Rūdos valsčius, kurio centru tapo Kazlų Rūda. 1950 m. gavo miesto teises.

Pagrindinės Kazlų Rūdos savivaldybėje plėtojamos veiklos sritys – pirminis medienos apdorojimas, medienos dirbinių gamyba, krosnių ir krosnių degiklių gamyba, maisto pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, paslaugų teikimas.

Tai, kad Kazlų Rūdos savivaldybė viena miškingiausių savivaldybių, leidžia plėtoti aktyvaus turizmo infrastruktūrą. Būtina paminėti neįprastą pramogą – karinį turizmą Judrės parke, Kazlų Rūdos miškų masyvų regione, kuris organizuojamas siekiant žmonėms suteikti galimybę išbandyti savo jėgas ekstremaliame žygyje su natūraliomis gamtos sukurtomis kliūtimis ir su minimaliai sumažinta rizika žmogaus sveikatai. Žygiai vyksta nuostabaus grožio gamtos kampelyje – Kazlų Rūdos miškuose.

Susipažinti su miško augmenija ir gyvūnija kviečia Kazlų Rūdos miško muziejus, atidarytas 1983 m. Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos iniciatyva. Jame gausu įvairių eksponatų, saugomos botaninė bei dendrologinė kolekcijos. Savivaldybę taip pat garsina tautodailininkai ir amatininkai, šiame krašte dažnai rengiami jų plenerai. Medinė Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia Višakio Rūdoje, pastatyta 1883 m., – vienas gražiausių medinių Užnemunės sakralinių statinių. Atanavo kaimo senojo parko teritorijoje XVII a. pabaigą mena medinė šešiakampio formos koplyčia. Savivaldybėje gausu istorinės vertės senųjų kapinaičių.


Naudingos nuorodos
Kazlų Rūdos savivaldybė
Šešupės euroregiono turizmo informacijos centras
Sūduvos gidas