| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Panevėžys – Aukštaitijos sostinė. Tai vienas didžiųjų Lietuvos miestų, įsikūręs Šiaurės Lietuvoje. Per jo vidurį teka Nevėžio upė, davusi miestui vardą. Didžiausią savivaldybės dalį (48,9 %) sudaro užstatyta teritorija, žemės ūkio naudmenos – 33,3 %, miškai – 0,6 %, keliai – 4,4 %, vandenys – 2,2 %, kita žemė – 10,6 %. Panevėžys yra apskrities, miesto savivaldybės ir rajono savivaldybės centras. Miesto istorija prasideda nuo 1503 m., kada didysis Lietuvos kunigaikštis, Lenkijos karalius Aleksandras savo rašte Ramygalos bažnyčios klebonui apie dovanojamas žemes tarp Nevėžio ir Lėvens upių pamini Panevėžio miestą. 1791–1792 m. turėjo savivaldą, tačiau gauti jai privilegijos nebuvo spėta. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Panevėžys tapo tuo, kuo yra ir dabar – dideliu regioniniu ekonomikos ir kultūros centru. Tarpukariu (1918–1939 m.) Panevėžys dar labiau išaugo. 1919–1940 ir 1944–1950 m. buvo apskrities centras. Sovietiniais metais buvo respublikinio pavaldumo miestas. Panevėžys – augantis, besiplečiantis miestas, turintis įtakos regiono plėtrai. Miestas yra patogioje geografinėje padėtyje, čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, driekiasi tarptautinė Via Baltica magistralė, miestą kerta geležinkelis ir turizmo reikmėms naudojamas siaurasis geležinkelis. Per penkis šimtmečius miestas išaugo į gana didelį pramonės centrą, kuriame vystoma maisto (alaus, cukraus, grūdų malimo) ir lengvoji (lininių tekstilės gaminių) pramonė. Nors Panevėžyje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, tačiau sėkmingai veikia ir didelės įmonės. AB „Panevėžio statybos trestas“ – viena didžiausių statybos bendrovių šalyje, o AB „Panevėžio keliai“ – viena didžiausių miesto įmonių. Panevėžyje veikia vienintelis šalyje Norvegijos industrijos parkas. Panevėžys turi didelį potencialą tapti svarbiausiais Lietuvos šiaurės rytų vartais, strateginiu logistikos mazgu, šalies pažangiųjų technologijų ir pramonės centru, patrauklia verslui ir investicijoms Aukštaitijos sostine. Panevėžys – kultūros, švietimo ir meno židinys. Miestas ypač garsėja J. Miltinio dramos teatru. Legendinis režisieriaus Juozo Miltinio teatras ir jo aktorių mokykla per dešimtmečius tapo mitu ne tik šalies teatriniame gyvenime. Unikalus Panevėžio lėlių vežimo teatras, vasarą persikeliantis ant ratų ir iškeliaujantis po Lietuvos miestelius ir kaimus. Prie Nevėžio senvagės yra dekoratyvinių skulptūrų parkas. Panevėžys dažnai vadinamas keramikų meka. Panevėžio tarptautiniai keramikos simpoziumai išgarsino miestą visame pasaulyje – šešiolikoje simpoziumų yra kūrę 135 menininkai iš 30 šalių. Mieste veikia Kauno technologijos universiteto filialas, kolegija. Svarbesni kultūros paminklai – Kristaus Karaliaus katedra, buvęs Upytės apskrities teismo pastatas, karaliaus Aleksandro paminklas, „Dūdoriaus“, „Paukščių tako“ skulptūros.
|
|||||||
