| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Panevėžio rajono savivaldybė yra išsidėsčiusi Mūšos-Nemunėlio, Nevėžio žemumose, kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Įsteigtas Krekenavos regioninis parkas, Žaliosios girios botaninis draustinis. Teka Lėvuo su intaku Pyvesa ir Nevėžis su intakais Juoda, Upyte, Juosta, Kiršinu. Tyvuliuoja 12 ežerų ir 11 tvenkinių. Didžiausi miškai – Žalioji giria, Gilėnų, Gėlainių, Raguvos, Gustonių. Žemės ūkio naudmenos sudaro 57,1 %, miškai – 34,1 %, keliai – 1,7 %, užstatyta teritorija – 2,1 %, vandenys – 2,1 %, kita žemė – 2,8 %. Panevėžio rajono savivaldybėje yra vienas miestas – Ramygala, ir 8 miesteliai – Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Naujamiestis, Raguva, Smilgiai, Šilai, Vadokliai. Savivaldybės administracinis centras – Panevėžys, tačiau į rajono savivaldybės teritoriją jis neįeina. Geografinė padėtis patogi – rajoną kerta svarbūs vidaus ir tarptautinio susisiekimo keliai: Šiauliai–Panevėžys–Vilnius, Ryga–Kaunas–Varšuva, Daugpilis–Panevėžys–Kaunas. Rajone plėtojama maisto pramonė, orientuota į mėsos ir jos gaminių gamybą, grūdinių kultūrų perdirbimą. Taip pat vystoma lengvoji ir statybinių medžiagų pramonė. Rajone vyrauja derlingi dirvožemiai, kurie sudaro palankias sąlygas ūkininkauti. Turtingas kultūrinis paveldas bei tausojama gamtinė aplinka leidžia plėtoti rekreacinį turizmą. Unikalūs rajono bruožai – aerodromas, siaurukas ir dideli medžioklės plotai tampa itin patrauklūs alternatyvių veiklų plėtrai. Savivaldybėje yra per 160 kultūros paminklų. Svarbesni – Upytės piliavietė (Čičinsko kalnas), Krekenavos ir Ramygalos senosios dalys, Tiltagalių koplyčia, Memenčių koplytėlė, dailės kūriniai Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo, Truskavos Šventosios Dvasios, Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų ir kitos bažnyčiose.
|
|||||||
