| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Akmenės rajono savivaldybė yra Šiaulių apskrities šiaurės vakarinėje dalyje, prie sienos su Latvija. Tai rytinis Žemaitijos pakraštys, kuriuo prasideda Aukštaičių kraštas. Rajonas yra Ventos vidurupio žemumoje, savo vandenis į Baltiją plukdo didžiausia krašto upė Venta. Per teritoriją vingiuoja jos intakai Virvytė, Vadakstis ir Dabikinė. Yra Ventos regioninis parkas, Kamanų, Purvių rezervatai, Papilės geologinis, Ventos kraštovaizdžio, palei Avižlio, Dabikinės ir Virvytės upes nusidriekiantys hidrografiniai draustiniai, senieji Dabikinės, Kruopių, Papilės parkai.Yra 5 tvenkiniai, iš kurių didžiausias – Sablauskių. Į šiaurę nuo Akmenės plyti viena seniausių Europos aukštapelkių – Kamanų pelkynas. Didžiausi rajono miškai – Pragalvojų, Kamanų, Latveliškių, Girkančių, Lydmiškio. Žemės ūkio naudmenos sudaro 56,4 %, miškai – 31,6 %, keliai – 2,2 %, užstatyta teritorija – 2,1 %, vandenys – 2,3 %, kita žemė – 5,4 %. Savivaldybėje yra 3 miestai – Akmenė, Naujoji Akmenė, Venta, ir 2 miesteliai – Kruopiai, Papilė. Seniausia žinia apie Akmenės krašto žemę laikoma 1229 m. Livonijos magistro žygio į Alsių kraštą aprašymas eiliuotoje Livonijos kronikoje. 1359 m. kalavijuočiai prie Papilės kovėsi su žemaičių kariuomene ir patyrė didelių nuostolių. 1511 m. jau minimas Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms priklausęs Akmenės dvaras, 1531 m. karalius Žygimantas Senasis leido statyti Akmenės miestelį ir jame rengti turgus. Akmenės kraštas buvo ir sukilimų prieš carinės Rusijos okupacinę valdžią verpetuose. Jo keliais žygiavo 1831 m. sukilėliai, o 1863 m. pavasario įvykiai aukso raidėmis įrašyti į visos Lietuvos istoriją. Tų metų kovo mėnesį Biliūniškių kaimo miškuose ginkluotų vyrų būrius ėmė telkti Šiaulių apskrities sukilėlių vadas Jonas Stanevičius. Jo kovotojų būriai sėkmingai atlaikė reguliariosios kariuomenės atakas. 1863 m. birželio 22 d. pergalingai baigėsi B. Dluskio-Jablonskio vadovaujamų sukilėlių mūšis su reguliariąja Rusijos kariuomene Draginių miškuose, netoli Papilės. Lietuviškos spaudos draudimo laikais Papilės apylinkėse, Akmenėje ir kituose krašto kampeliuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos, buvo platinama knygnešių atgabenta literatūra. Skaudžių nuostolių šis kraštas patyrė 1940–1945 m., kai buvo okupuotas Sovietų Sąjungos, paskui – hitlerinės Vokietijos kariuomenės. Administracinis centras – Naujosios Akmenės miestas pradėtas statyti kaip nuošaliose Karpėkų pelkėse statomos cemento gamyklos darbininkų gyvenvietė. 1949 m. buvo pastatyti pirmieji namai dabartinėje Naujojoje Akmenėje. Naujas istorijos puslapis atskleistas 1965 m., į Naująją Akmenę perkėlus atkurto Akmenės rajono centrą. Rajoną kerta 1871 m. nutiestas Šiaulių–Mažeikių geležinkelis, Biržų–Mažeikių naftotiekis, krašto keliai veda į Latviją, Joniškį, Šiaulius, Mažeikius, Telšius. Šio krašto žemės gelmėse glūdi milžiniški kalkakmenio klodai. Tai ir nulėmė ūkio raidos kryptį. Rajono savivaldybė Lietuvoje ir užsienyje yra žinoma kaip svarbus statybinių medžiagų (cemento, stogo dangų, kalkių) gamybos regionas. Priemolingi rudžemiai sudaro geras sąlygas žemės ūkiui plėtoti. Žilus senovės laikus mena du Papilės piliakalniai, Luokavos kalnas, daugelis senkapių ir šventviečių.
|
|||||||
