Kelmės rajono savivaldybė

  Administracinis centras – Kelmė
  Plotas – 1705 km² (20 % apskrities ploto)
  Gyventojų – 38 057 (10,9 % apskrities gyventojų)
  Seniūnijos – Kelmės, Kelmės apylinkių, Kražių, Kukečių, Liolių,   Pakražančio, Šaukėnų, Tytuvėnų apylinkių, Tytuvėnų, Užvenčio, Vaiguvos


Kelmės rajono savivaldybė yra Šiaulių apskrities pietvakarinėje dalyje, Vidurio Žemaičių aukštumoje ir Rytų Žemaičių plynaukštėje. Rajone yra net 7 draustiniai (Šilkainių geomorfologinis, Šatrijos kraštovaizdžio ir kt.), Tytuvėnų, Kurtuvėnų, Dubysos, Varnių regioninių parkų teritorijos. Per teritoriją teka Dubysa ir Venta su intakais. Tyvuliuoja 53 ežerai (didžiausi – Gauštvinis, Gludas, Bridvaišis, Karklėnų), 10 tvenkinių (Aunuvėnų, Kentrių, Pašiaušės). Didžiausi miškai – Vainagių, Patumšių, Padubysio, Tytuvėnų. Priskaičiuojama apie 10 parkų. Žymiausias iš jų – Pagryžuvio parkas. Žemės ūkio naudmenos sudaro 56,9 %, miškai – 28,4 %, keliai – 1,6 %, užstatyta teritorija – 1,9 %, vandenys – 2,4 %, kita žemė – 8,8 %.

Savivaldybėje yra 3 miestai – Kelmė, Tytuvėnai, Užventis, ir 6 miesteliai – Karklėnai, Kražiai, Lioliai, Pašilė, Šaukėnai ir Žalpiai.

Rajono savivaldybės centras – Kelmė. Įkūrimo data laikoma 1484 m., kada buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo XV a. minimas Kelmės dvaras. 1591 m. Kelmės dvarą su miesteliu įsigijo Jonas Gruževskis. Gruževskių šeima šį dvarą valdė daugiau kaip 300 metų. Kelmė – vieta kur pirmiausia Lietuvoje buvo iškelta 1831 m. sukilimo vėliava. 1915–1917 ir 1945–1950 m. Kelmė buvo apskrities centras.

Tai tipiškas žemės ūkio rajonas. Pramonėje vyrauja maisto produktų gamyba. Plėtojama durpių gavyba bei linų pluošto gamyba. Turizmas – viena iš prioritetinių Kelmės rajono vystymo sričių. Būdama prie istorinio Via Hanza kelio, Kelmė traukia lankytojus savo krašto įvairove: nuostabiais Dubysos, Ventos ir kitų upių vingiais, tyrais ežerais, daugybe paveldo objektų.

Svarbesni materialinės kultūros paminklai yra Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės, Liolių Šv. Simono ir Judo Tado ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Kražių bažnyčių kompleksai, Palendrių bažnyčia, Tytuvėnų Švč. Marijos Mergelės bažnyčios ir vienuolyno kompleksas, Pagryžuvio dvaro rūmai, pilkapynai.

Rajone yra per 70 tautodailininkų, kurie savo kūrinius demonstruoja įvairiose liaudies meno parodose. Etninės kultūros puoselėtojai kasmet (liepos mėn.) organizuoja etnomuzikavimo ir liaudies amatų kursus, kurių metu mokoma įvairių senųjų amatų ir grojimo senaisiais liaudies instrumentais, apeiginio giedojimo. Kas antri metai vyksta akmentašių stovyklos, skirtos akmentašiui J. Liaudanskiui atminti, o skulptorių sukurti kūriniai papuošia Kelmės miestą. Kasmet organizuojami tradiciniai renginiai – liaudies meno šventė, Tytuvėnų vasaros festivalis, nacionalinė šventė „Linas“, grigališkojo choralo ir bažnyčios tradicijos studijų savaitė „Ad Fontes“, tarptautinis teatrų festivalis „Kelmės scena“, apskrities chorų šventė (kas antri metai), meno ir sporto šventė „Venta, Venta, Venta – tu žemaičiui šventa“, kaimo kapelų bei folkloro kolektyvų šventė „Graži mūsų šeimynėlė“, liaudiškos muzikos šventė „Stasinės“, romansų muzikos šventė „Rudens romansas“, vokalinės muzikos šventė „Daina – sielos sparnai“, humoro šventė „Vištos koja“ ir kiti. Rajoną garsina mišrus choras „Cantio“, liaudiškos muzikos kapelos „Kelmynė“, „Venta“, „Meldai“. Plačiai žinomi suaugusiųjų tautinių šokių kolektyvai „Putinėlis“, „Gludas“, „Patrepsėlis“, folkloro kolektyvai „Taduja“, „Ramočia“, „Judlė“, „Knytuva“, liaudies kūrybos klubas „Medeinė“ Šaukėnų kultūros centro etnografinis ansamblis. Daug koncertuoja populiari grupė „Intriga“, žiūrovų pripažinimo sulaukė vokaliniai ansambliai „Vakarė“, „Sidabrinė gija“, „Anima“, Užvenčio kultūros centro moterų vokalinis ansamblis. Profesionaliu kūrinių atlikimu pasižymi moterų vokaliniai ansambliai „Darna“ ir „Cantika“.


Naudingos nuorodos
Kelmės rajono savivaldybė
Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras
Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka
Mažasis teatras