| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Pakruojo rajono savivaldybė yra šiaurės rytinėje Šiaulių apskrities dalyje, prie Latvijos sienos. Didžiąją dalį užima Žiemgalos ir Mūšos-Nemunėlio žemumos. Yra 2 valstybės saugomi parkai. Teka Mūša su intakais Kruoja, Daugyvene, Šiladžiu. Yra 9 tvenkiniai. Miškų nedaug, didesni – Rozalimo, Gedžiūnų, Pakruojo, Klusiškių. Auga eglynai, beržynai, drebulynai. Žemės ūkio naudmenos sudaro 71,4 %, miškai – 19,5 %, keliai – 1,6 %, užstatyta teritorija – 2,3 %, vandenys – 2 %, kita žemė – 3,1 %. Savivaldybėje yra 2 miestai – Linkuva ir Pakruojis, ir 5 miesteliai – Klovainiai, Lygumai, Pašvitinys, Rozalimas ir Žeimelis. Administracinis savivaldybės centras – Pakruojis, minimas nuo 1565 m. Rajono ūkyje vyrauja smulkios įmonės, gaminančios duonos ir pyrago gaminius, linų pluoštą, medienos, keramikos gaminius, dolomitinę skaldą. Dirvožemiai palankūs įvairioms žemės ūkio kultūroms auginti. Tai svarbus žemės ūkio ir statybinių medžiagų gamybos rajonas. Viena iš pagrindinių prielaidų efektyviai funkcionuoti Pakruojo rajono ekonomikai yra smulkios ir vidutinės verslo įmonės, todėl rajone didelis dėmesys skiriamas smulkių ir vidutinių įmonių veiklos skatinimui, pažangaus žemės ūkio kūrimui bei turizmo plėtojimui. Pakruojo rajono kultūrinis ir gamtinis turizmo potencialas nėra iki galo išnaudotas. Pakruojo rajono plėtroje viena iš strateginio vystymo krypčių – turizmo vystymas, susietas su naujo įvaizdžio formavimu, orientuotu į tarprajoninį, tarpregioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Yra numatyta atlikti Pakruojo dvaro sodybos rekonstrukcijos, dalinio atstatymo bei pritaikymo darbus, atlikti dvarą supančio peizažinio parko ir upės renovacijos darbus, įkurti dvaro sodyboje viešbutį, kavinę, modernią konferencijų bazę bei sveikatingumo ir amatų centrus, sukurti aktyvią veiklos programą, kuria būtų skatinama Pakruojo rajono kultūrinio ir laisvalaikio turizmo plėtra, išnaudojami regiono istoriniai, archeologiniai, kultūriniai ir gamtiniai resursai. Planuojama, kad bus sukurtos sąlygos tarptautiniam ir vietiniam bendravimui, aktyviam poilsiui, kultūrinėms reikmėms. Svarbūs kultūros paminklai yra Linkuvos Švč. Marijos Mergelės Škaplierinės bažnyčia ir buvusio vienuolyno pastatų ansamblis, Triškonių koplytėlė, dviejų smuklių kompleksas Žeimelyje. Išliko Pakruojo dvaro sodyba, kurioje mokytojavęs prancūzas Diubua de Monpere parengė ir išleido pirmąjį Lietuvos geologinį žemėlapį. Rimkūnuose gimė arkivyskupas J. Skvireckas, vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos įkūrėjų. Prie kultūrinio rajono plėtojimo priskiriamos ir tradicinės šventės, kurios perauga į regioninius renginius (folkloro šventė „Žiemgala“, liaudies muzikantų šventė „Pupų Dėdės armonika“, chorų šventė „Aušra aušrelė“, pučiamųjų orkestrų šventė, mėgėjų teatrų ir Klouno teatro šventė, Knygos šventė). Gausaus žiūrovų skaičiaus kasmet sulaukia motokroso varžybos Petrašiūnų motokroso trasoje ir baikerių šventė Paežeriuose, o Pakruojo miesto šventė kasmet vis spalvingesnė ir nuotaikingesnė.
|
|||||||
