Pagėgių savivaldybė

  Administracinis centras – Pagėgiai
  Plotas – 537 km² (12,2 % apskrities ploto)
  Gyventojų – 11 399 (8,9 % apskrities gyventojų)
  Seniūnijos – Lumpėnų, Natkiškių, Pagėgių, Stoniškių, Vilkyškių


Pagėgių savivaldybė yra vakarinėje Tauragės apskrities dalyje prie Nemuno. Didžiąją dalį užima Karšuvos žemuma. Tai kraštas, kuriame nėra didelių miestų. Pagėgių savivaldybė yra mažiausia Tauragės apskrityje. Pietinėje rajono dalyje prasideda Nemuno delta. Teka Gėgės upė su intakais. Visa žemuma išraižyta senvagėmis, nusėta giliais ežerais – Velnežerio, Bitežerio, Kurmežerio, Oplankio ir kitais. Dirvožemiai daugiausia smėlingi rudžemiai. Miškingumas nedidelis, didesni Dinkių, Pagėgių, Mikytų, Rambyno miškai. Žemės ūkio naudmenos sudaro 70,5 % visos savivaldybės teritorijos, miškai – 16,7 %, keliai – 2,5 %, užstatyta teritorija – 2,6 %, vandenys – 3,7 %, kita žemė – 4 %.

Savivaldybėje yra 2 miestai – Pagėgiai ir Panemunė, ir vienas miestelis – Vilkyškiai. Administracinis savivaldybės centras Pagėgiai įsikūręs aukštėliau užliejamo Nemuno slėnio pakilusioje lygumoje, vakarų vėjus užstojančio pušyno pašonėje. Tai skalvių genties sostinė. Rašytiniuose šaltiniuose Pagėgiai pirmą kartą paminėti 1307 m. viename skalvių aktų – Prūsijos krašto magistro Heinricho fon Plockės Karaliaučiuje išduotame žemių užrašymo ir privilegijų suteikimo akte. Galimybių Pagėgiams plėstis atsirado 1850 m., nutiesus naują Tilžės–Klaipėdos kelią. Tačiau ypač gyvenimas suaktyvėjo 1875 m. nutiesus Tilžės–Klaipėdos geležinkelį. 1904 m. traukiniai jau važiavo iki Smalininkų, Lauksargių ir Šiaulių. Pagėgiai tapo stambiu transporto mazgu. 1923 m., prijungus Pagėgius prie Lietuvos, buvo suteiktos miesto teisės ir iki 1950 m. Pagėgiai buvo apskrities, o 1950–1962 m. – rajono centras.

Savivaldybė yra strategiškai geroje geografinėje padėtyje. Tai Europos Sąjungos pasienis. Savivaldybė patogioje geležinkelių (į Klaipėdą, Šiaulius, Kaliningradą) ir kelių (į Klaipėdą, Kauną, Kaliningradą) sankirtoje. Per Pagėgių savivaldybę eina europinis Via Hansa kelias. Dabar tai daugiausia žemdirbystės kraštas, kuriame plėtojama ekologiškai švarių produktų gamyba. Taip pat gerai išvystyto transporto ir maisto pramonės rajonas. Pietinį savivaldybės kraštą nuo Kaliningrado srities 40 km skiria Nemunas.

Prie žūklei ir poilsiui tinkamų Nemuno ir Jūros upių bei jų baseinų, Kulmenos užtvankos Kentriuose, Oplankio ežero bei Nemuno senvagės Kucuose dažnai lankosi aktyvų poilsį mėgstantys turistai, žvejai bei medžiotojai. Istoriniam bei pažintiniam turizmui ypač patraukli saugomomis ir lankytinomis vietomis pasižyminti Vilkyškių seniūnija. Jos centras – Vilkyškių miestelis, išsidėstęs Vilkyškių kalvagūbrio viduryje. Senoji miestelio dalis – urbanistikos paminklas. Čia yra daugiausia išlikusių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios pastatų.

Pagėgių savivaldybėje yra Rambyno regioninis parkas – viena iš labiausiai Mažosios Lietuvos kraštą reprezentuojančių saugomų teritorijų, besidriekianti Vilkyškių kalvagūbriu ir užliejamomis Nemuno slėnio pievomis. Parko teritorijoje esančiuose šešiuose draustiniuose saugomos didžiausios parko vertybės – Nemuno slėnio kraštovaizdis; užliejamos pievos su tik joms būdingomis augalų bendrijomis; Rambyno kalnas (ant kalno nuo XIX a. švenčiamos Joninės), gamtos ir kultūros vienovę išsaugoję Bitėnų ir Bardėnų kaimai, išraiškinga Vilkyškių kalvagūbrio ketera ir kita. Pagėgių krašto, kaip dalies istorinio šiaurės Skalvos regiono, istorija neatsiejama nuo Mažosios Lietuvos istorijos. Pagėgių krašte, rytuose besiribojančiame su Didžiąja Lietuva, spaudos draudimo metais (1864–1904) driekėsi pagrindiniai knygnešių keliai. Šalia Rambyno kalno, Bitėnų kaime, gyveno Mažosios Lietuvos veikėjas Martynas Jankus. Spaudos draudimo laikais čia jis buvo įkūręs spaustuvę, kurioje spausdino lietuviškus laikraščius ir knygas. Šiandien čia įrengtas muziejus – vienintelis savivaldybėje.

Pagėgių kraštas nuo seno garsus ir savo trakėnų veislės žirgais (žirgyną 1732 m. įsteigė Prūsijos karalius). Pagal žirgų skaičių ir žemės plotą (žemės plotas – 734 ha, iš jų 661 ha žemės ūkio naudmenų) Nemuno žirgynas didžiausias Lietuvoje. Juo domisi ir žirgus perka daugelio šalių sportinių žirgų mėgėjai. Žirgyne taip pat veikia Pagėgių papildomo ugdymo mokyklos žirginio sporto klasė, kurioje vaikai mokomi jodinėti. Čia galima išsinuomoti žirgus pramoginiam jodinėjimui.


Naudingos nuorodos
Pagėgių savivaldybė
Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštis „Pamarys“