Šilalės rajono savivaldybė

  Administracinis centras – Šilalė
  Plotas – 1188 km² (26,9 % apskrities ploto)
  Gyventojų – 30 131 (23,7 % apskrities gyventojų)
  Seniūnijos – Bijotų, Bilionių, Didkiemio, Kaltinėnų, Kvėdarnos, Laukuvos,   Pajūrio, Palentinio, Šilalės kaimiškoji, Šilalės miesto, Tenenių, Traksėdžio,   Upynos, Žadeikių


Šilalės rajono savivaldybė yra Tauragės apskrities šiaurės vakarinėje dalyje. Beveik visą teritoriją užima Žemaičių aukštuma su aukščiausiu Žemaitijoje Medvėgalio kalnu. Per jos teritoriją teka srauni Jūros upė su intakais Akmena, Vėžumi, Lokysta. Yra 8 ežerai (didžiausias – Paršežeris, Požerės), 2 tvenkiniai, Bokštų-Klabų ir Plynosios durpynai. Rajono savivaldybėje yra Stemplių (dalis) kraštovaizdžio, Medvėgalio ir Bilionių geomorfologiniai draustiniai, Pagramančio regioninis parkas. Didesni miškai – Didkiemio, Pagramančio, Tenenių, Šventų, Radviečio. Žemės ūkio naudmenos sudaro 55,7 % visos savivaldybės teritorijos, miškai – 28,4 %, keliai – 2,2 %, užstatyta teritorija – 2 %, vandenys – 2,5 %, kita žemė – 9,2 %.

Šilalės rajono savivaldybėje yra vienas miestas – Šilalė, ir 7 miesteliai – Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna, Žvingiai. Rajono savivaldybės centras – Šilalė, minima nuo XVI a. pradžios. Tuomet buvo pastatyta pirmoji Šilalės bažnyčia. 1660 m. Šilalei buvo suteikta prekybos privilegija (pakartota 1744 m.) ir gyvenvietę imta vadinti miesteliu. Kaip ir daugelį kitų Žemaitijos miestelių, Šilalę ne kartą niokojo gaisrai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Šilalė ypač išgražėjo. 1994 m. atidaryti nauji kultūros centro rūmai, sutvarkyta Nepriklausomybės aikštė, kurioje pastatyta skulptūra „Laisvės šauklys“ (skulptorius K. Kisielius).

Šilalės rajone ekonominis gyvenimas sukasi iš esmės apie vieną ašį – žemės ūkį. Visi kiti verslai vienaip ar kitaip susiję su pagrindiniu tikslu – kuo racionaliau ūkininkauti ir perdirbti žemės ūkio produkciją. Geri automobilių keliai, rajoną jungiantys su kitais šalies miestais, gerai veikia ūkio plėtrą ir yra naudingi pažintinio ir kaimo turizmo plėtrai.

Lietuviškos spaudos draudimo metais Šilalės rajono teritorijoje: Kvėdarnoje, Žvingiuose, Teneniuose, Pajūryje, buvo keletas pagrindinių Žemaitijos knygnešių centrų, o už dalyvavimą 1863 m. sukilime ir jo rėmimą nukentėjo dauguma Šilalės krašto dvasininkų ir dvarininkų.

Aktyvaus turizmo mėgėjai gali keliauti Aukštagirės pėsčiųjų ir dviratininkų taku, kurio ilgis 23 km, o trukmė 5 valandos. Keliautojai turi galimybę susipažinti su gamtinėmis ir kultūrinėmis pietinės Varnių regioninio parko dalies vertybėmis: Bilionių, Medvėgalio istoriniais-archeologiniais kompleksais, Požerės architektūros objektais. Mėgstantieji keliauti automobiliais gali rinktis automaršrutą „Šilalės turas“. Turistus traukia Medvėgalio kalnas, Padievyčio, Treigių, Burbiškių, Kunigiškių, Bilionių ir kiti piliakalniai, Laukuvos ir Kvėdarnos miesteliai, Varsėdžių Šv. Roko, medinė XIX a. Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo, Didkiemio Šv. Angelų Sargų , Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio, kitos bažnyčios, Bardžių vandens malūnas, Upynos liaudies amatų muziejus. Vytogaloje yra namas, kuriame gimė S. Girėnas, kartu S. Dariumi 1933 m. perskridęs Atlantą.

Šilalės rajone, Bijotuose, yra ir pirmasis Lietuvoje – Dionizo Poškos Baublių muziejus, iki šiol stebinantis kaip analogo neturintis gamtos stebuklas. Per metus Baublių muziejų aplanko apie 20 tūkst. lankytojų.


Naudingos nuorodos
Šilalės rajono savivaldybė
Šilalės turizmo ir verslo informacijos centras
Šilalės krašto laikraštis „Šilo aidas“