 |
Administracinis centras – Šilalė
Plotas – 1188 km² (26,9 % apskrities ploto)
Gyventojų – 30 131 (23,7 % apskrities gyventojų)
Seniūnijos – Bijotų, Bilionių, Didkiemio, Kaltinėnų, Kvėdarnos, Laukuvos, Pajūrio, Palentinio, Šilalės kaimiškoji, Šilalės miesto, Tenenių, Traksėdžio, Upynos, Žadeikių
|
Šilalės rajono savivaldybė yra Tauragės apskrities šiaurės vakarinėje
dalyje. Beveik visą teritoriją užima Žemaičių aukštuma su aukščiausiu
Žemaitijoje Medvėgalio kalnu. Per jos teritoriją teka srauni Jūros upė su
intakais Akmena, Vėžumi, Lokysta. Yra 8 ežerai (didžiausias – Paršežeris,
Požerės), 2 tvenkiniai, Bokštų-Klabų ir Plynosios durpynai. Rajono
savivaldybėje yra Stemplių (dalis) kraštovaizdžio, Medvėgalio ir Bilionių
geomorfologiniai draustiniai, Pagramančio regioninis parkas. Didesni miškai – Didkiemio,
Pagramančio, Tenenių, Šventų, Radviečio. Žemės ūkio naudmenos sudaro 55,7 %
visos savivaldybės teritorijos, miškai – 28,4 %, keliai – 2,2 %, užstatyta
teritorija – 2 %, vandenys – 2,5 %, kita žemė – 9,2 %.
Šilalės rajono
savivaldybėje yra vienas miestas – Šilalė, ir 7 miesteliai – Kaltinėnai,
Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna, Žvingiai. Rajono savivaldybės centras
– Šilalė, minima nuo XVI a. pradžios. Tuomet buvo pastatyta pirmoji Šilalės
bažnyčia. 1660 m.
Šilalei buvo suteikta prekybos privilegija (pakartota 1744 m.) ir gyvenvietę imta
vadinti miesteliu. Kaip ir daugelį kitų Žemaitijos miestelių, Šilalę ne kartą
niokojo gaisrai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Šilalė ypač išgražėjo. 1994 m. atidaryti nauji kultūros
centro rūmai, sutvarkyta Nepriklausomybės aikštė, kurioje pastatyta skulptūra
„Laisvės šauklys“ (skulptorius K. Kisielius).
Šilalės rajone
ekonominis gyvenimas sukasi iš esmės apie vieną ašį – žemės ūkį. Visi kiti verslai vienaip ar kitaip susiję su
pagrindiniu tikslu – kuo racionaliau ūkininkauti ir perdirbti žemės ūkio
produkciją. Geri automobilių keliai, rajoną jungiantys su kitais šalies
miestais, gerai veikia ūkio plėtrą ir yra naudingi pažintinio ir kaimo turizmo
plėtrai.
Lietuviškos
spaudos draudimo metais Šilalės rajono teritorijoje: Kvėdarnoje, Žvingiuose,
Teneniuose, Pajūryje, buvo keletas pagrindinių Žemaitijos knygnešių centrų, o už
dalyvavimą 1863 m.
sukilime ir jo rėmimą nukentėjo dauguma Šilalės krašto dvasininkų ir
dvarininkų.
Aktyvaus
turizmo mėgėjai gali keliauti Aukštagirės pėsčiųjų ir dviratininkų taku, kurio
ilgis 23 km,
o trukmė 5 valandos. Keliautojai turi galimybę susipažinti su gamtinėmis ir
kultūrinėmis pietinės Varnių regioninio
parko dalies vertybėmis: Bilionių, Medvėgalio istoriniais-archeologiniais
kompleksais, Požerės architektūros objektais. Mėgstantieji keliauti
automobiliais gali rinktis automaršrutą „Šilalės turas“. Turistus traukia Medvėgalio
kalnas, Padievyčio, Treigių, Burbiškių, Kunigiškių, Bilionių ir kiti
piliakalniai, Laukuvos ir Kvėdarnos miesteliai, Varsėdžių Šv. Roko,
medinė XIX a. Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo, Didkiemio Šv. Angelų Sargų
, Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio, kitos bažnyčios, Bardžių
vandens malūnas, Upynos liaudies amatų muziejus. Vytogaloje yra namas, kuriame
gimė S. Girėnas, kartu S. Dariumi 1933 m. perskridęs Atlantą.
Šilalės rajone, Bijotuose, yra ir pirmasis Lietuvoje – Dionizo Poškos
Baublių muziejus, iki šiol stebinantis kaip analogo neturintis gamtos
stebuklas. Per metus Baublių muziejų aplanko apie 20 tūkst. lankytojų.
Naudingos nuorodos
Šilalės rajono savivaldybė
Šilalės turizmo ir verslo informacijos centras
Šilalės krašto laikraštis „Šilo aidas“