| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Tauragės rajono savivaldybė yra pietvakarių Lietuvoje, Tauragės apskrityje. Didelė dalis išsidėsčiusi Karšuvos žemumoje. Mažesnę dalį užima Vilkyškių kalvagūbris ir Žemaičių aukštumos pietinė dalis. Per teritoriją teka Jūros upė su intakais Akmena, Šunija, Šešuviu, Ežeruona. Didžiausi ežerai – Draudenių, Gličio, Buveinių, yra ir penki tvenkiniai, didelės pelkės – Laukesa, Artoji. Rajono savivaldybėje saugomi Jūros landšaftinis, Artosios ornitologinis, Plynosios botaninis (spanguolynų) draustiniai, Pagramančio regioninis parkas, Viešvilės rezervatas. Didžiausi miškai Tyrelių, Tauragės-Batakių, Šilinės, Sakalinės. Žemės ūkio naudmenos sudaro 50,2 % visos savivaldybės teritorijos, miškai – 38,4 %, keliai – 2,2 %, užstatyta teritorija – 1,9 %, vandenys – 2 %, kita žemė – 5,3 %. Tauragės rajono savivaldybėje yra 2 miestai – Skaudvilė ir Tauragė, ir 4 miesteliai – Batakiai, Gaurė, Pagramantis, Žygaičiai. Tauragės vardas sudėtas iš dviejų žodžių: tauras ir ragas. Jis primena, kad šiose žemėse būta miško galiūnų taurų, o iš jų meistrai – tauragiai – gamino ragus (trimitus), ginklus, taures midui gerti ir kitus reikmenis. Istorijos vingiuose Tauragė atsidūrė tarp dviejų skirtingų etninių, religinių, politinių pasaulių. Kartkartėmis šis kraštas turėjo būti siena, skiriančia šiuos pasaulius, o kartais juos jungiančiu tiltu. Dėl to šis kraštas, tarsi pušelė prie didelio kelio, įgijo tik jam būdingą charakterį ir savitą, nepakartojamą atspalvį. Istoriniuose šaltiniuose Tauragė minima tik XVI a. pradžioje, kai 1507 m. Tauragėje pastatoma bažnyčia. Tačiau miesto įkūrimas siekia dar ankstyvesnius laikus – XIII–XIV a., kai per jo apylinkes ėjo svarbūs kryžiuočių keliai į Lietuvą. 1836–1844 m. nutiesus per Tauragę naują plentą, miestas ėmė sparčiai augti. Tam turėjo reikšmės patogi miesto geografinė padėtis, pasienio gyvenvietės statusas, nulėmęs aktyvų prekybinį gyvenimą. Tauragė buvo muitinė, per kurią iš Lietuvos į Prūsiją buvo gabenama daug javų, linų, arklių, žąsų, o į Lietuvą – įvairių prekių. Šiandien Tauragė ne tik rajono savivaldybės, bet ir apskrities centras, svarbiausias apskrities pramonės (medžio apdirbimo, statybinių medžiagų, maisto), prekybos ir paslaugų miestas. 2002 m. Tauragėje įsteigtos Kauno technologijos universiteto filialas. Tikimasi kad aukštojo mokslo studijos Tauragėje taps varomąją jėga didinant apskrities gamybinį, ekonominį ir socialinį potencialą, kels intelektualinių ir administracinių gebėjimų lygį. Tauragės rajono vandens telkiniuose vyksta intensyvi mėgėjiška (įrengtos nerštavietės, sutvarkyta aplinka, įveista žuvų) ir mėgėjiška-sportinė žūklė, jie naudojami maudymuisi ir plaukioti valtimis. Intensyviausiai lankomi yra Balskų ir Skaudvilės vandens baseinai. Labai pamėgta tauragiškių ir svečių vieta – „Lakštingalų slėnis“ Pagramančio regioniniame parke, kur lankomasi visais metų laikais. Tauragės pilyje, kuri pastatyta 1847–1864 m. ir yra laikoma vieninteliu paminklu, primenančiu XVI–XVII amžiaus ribos renesansines pilis, įkurtas Tauragės ,,Santakos“ muziejus. Šiuo metu muziejuje sukauptos archeologijos, numizmatikos, ikonografijos, senų spaudinių, tekstilės, liaudies meno vertybių, valstiečių verslų, amatų, buities reikmenų, taip pat gamtos skyriaus taksidermijos laboratorijoje pagamintų paukščių, žinduolių, žuvų iškamšos, vabzdžių ir fosilijų kolekcijos. Muziejaus pavadinimas simbolizuoja tai, kad Tauragės rajone tarsi į vieną upę suteka įvairių konfesijų, tautybių žmonių gyvenimo istorija ir papročiai. Tauragės mieste ir rajone kultūrines, edukacines, mokomąsias programas vykdo Tauragės rajono savivaldybės viešoji biblioteka su filialais visame rajone ir Tauragės rajono savivaldybės kultūros centras.
|
|||||||
