Rietavo savivaldybė

  Administracinis centras – Rietavas
  Plotas – 586 km² (13,5 % apskrities ploto)
  Gyventojų – 10 085 (5,8 % apskrities gyventojų)
  Seniūnijos – Daugėdų, Medingėnų, Rietavo miesto, Rietavo, Tverų


Rietavo savivaldybė išsidėsčiusi Telšių apskrities pietinėje dalyje, Žemaitijos aukštumos vakarinės dalies priekalniuose. Per teritoriją teka Jūros upė su didžiausiu intaku Aitra. Savivaldybėje yra Ruškio kraštovaizdžio draustinis. Miškai (Užpelių-Patyrio, Lėgų, Peklinės, Pupšių-Meškių, Girdvainių ir kiti) užima daugiau nei pusę (51,4 %) savivaldybės teritorijos, žemės ūkio naudmenos – 37,5 %, keliai – 2,6 %, užstatyta teritorija – 1,7 %, vandenys – 2 %, kita žemė – 4,8 %.

Savivaldybėje yra vienas miestas – Rietavas – savivaldybės centras, ir vienas miestelis – Tverai. Rietavas minimas nuo 1253 m. XIV–XV a. jis buvo vienas svarbiausių Žemaitijos gynybos centrų, čia kirtosi svarbūs prekybiniai keliai. 1792 m. Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas suteikė Rietavui Magdeburgo teises. Miestui ypač didelę įtaka turėjo didikų Oginskių giminė, valdžiusi Rietavą nuo 1763 m. Jų pastangomis Rietavo dvare buvo panaikinta baudžiava, 1859 m. įsteigta žemės ūkio mokykla, kurioje dėstyta lietuvių kalba, 1872 m. buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje profesinė muzikos mokykla, 1882 m. Rietave nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija (54,8 km ilgio), o 1892 m. Rietavo dvare pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje ir carinėje Rusijoje elektrinė. 1915 m. Rietavas buvo apskrities, vėliau valsčiaus centras. Po Antrojo pasaulinio karo Rietavas tapo rajono centru. 1963 m. buvo prijungtas prie Plungės rajono, o 2000 m. buvo įsteigta Rietavo savivaldybė.

Savivaldybėje vystomas žemės ir miškų ūkis, durpių gavyba. Žemės ūkio sektoriuje įsitvirtina netradicinę veiklą plėtojantys ūkiai, perspektyvi ekologiškų produktų gamyba, todėl išlieka perspektyva plėtotis mažiems, kooperuotiems ūkiams.

Rietave veikia Oginskių kultūros istorijos muziejus, edukacine ir kultūrine veikla taip pat rūpinasi viešoji biblioteka su filialais ir kultūros namai. Savivaldybėje yra Žemaitijos kolegija, meno mokykla. Rietavo kraštą garsina Rietavo kultūros namų mišrus choras, vaikų šokių kolektyvas, liaudies teatras, kapela bei folklorinis ansamblis, puikus Rietavo meno mokyklos pučiamųjų orkestras.

Rietavo kultūros centras organizuoja įvairias šio krašto žmonių pamėgtas, tradicines šventes, vakarones, koncertus, valstybinių švenčių, reikšmingų ir atmintinų datų paminėjimus, masinius renginius – kasmetinę dramos kolektyvų šventę „Teatro dienos Rietave”, tarptautinę sakralinės muzikos šventę, kas dvejus metus rengiamas tradicines „Seniūnijų dienas“, „Rietavo literatūrinį pavasarį“. Kasmet tradiciškai švenčiamos Užgavėnės, Joninės, rengiami kameriniai Vėlinių vakarai. Gražias tradicijas turi Vaikystės šventė, kalėdiniai ir naujametiniai renginiai, kiekvieną rugsėjį švenčiamos Mykolinės. Nemažai gražių muzikinių, literatūrinių renginių organizuoja meno mylėtojų klubas „Mūza“.


Naudingos nuorodos
Rietavo savivaldybė
Plungės ir Rietavo krašto laikraštis „Žemaitis“
Plungės ir Rietavo krašto laikraštis „Plungė“
Interneto svetainė „Žemaitija“