Telšių rajono savivaldybė

  Administracinis centras – Telšiai
  Plotas – 1439 km² (33,1 % apskrities ploto)
  Gyventojų – 54 745 (31,6 % apskrities gyventojų)
  Seniūnijos – Degaičių, Gadūnavo, Luokės, Nevarėnų, Ryškėnų, Telšių   miesto, Tryškių, Upynos, Varnių, Viešvėnų, Žarėnų


Telšių rajono savivaldybė yra Lietuvos šiaurės vakaruose, Vidurio Žemaitijos aukštumoje. Mažesnę dalį užima Ventos žemuma. Savivaldybės teritorija teka Virvyčia su intakais Rešketa, Upyna, Patekla, Gervainiu. Yra 47 ežerai (Mastis, Lūkstas, Germantas, Biržulis ir kt.), 6 tvenkiniai (didžiausias – Ubiškės). Pagermančio, Tryškių, Biržuvėnų, Pareškečio ir kituose miškuose vyrauja eglės, pušys, yra mišriųjų miškų. Žemės ūkio naudmenos sudaro 52,2 % savivaldybės ploto, miškai – 31,4 %, keliai – 2 %, užstatyta teritorija – 2,2 %, vandenys – 3,7 %, kita žemė – 8,5 %.

Telšių rajono savivaldybės teritorijoje yra 2 miestai – Telšiai ir Varniai, ir 11 miestelių – Eigirdžiai, Gadūnava, Janapolė, Lauko Soda, Luokė, Nerimdaičiai, Nevarėnai, Pavandenė, Tryškiai, Ubiškė ir Žarėnai. Rajono savivaldybės centras Telšiai – Žemaitijos sostinė, apskrities bei vyskupijos centras. Miestas pastatytas ant septynių kalvų, glaudžiasi prie gražaus Masčio ežero. Istoriniuose šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 m. 1536 m. Telšiai buvo Žemaičių valstiečių sukilimo centras. XVII a. pabaigoje Telšiai tapo žemaičių kultūriniu ir politiniu centru. Telšiuose buvo šaukiami bajorų seimeliai, veikė teismas. 1721 m. Augustas II leido Telšiuose rengti turgus. 1791 m. Stanislovas Augustas atnaujino ir patvirtino Magdeburgo teises. 1863 m. Telšiai buvo vienas iš sukilimo centrų Žemaitijoje. 1873–1940 m. mieste veikė viena garsiausių pasaulyje rabinų mokykla Ješiva. Nepriklausomybes laikais Telšiai išaugo į žymiausią žemaičių švietimo ir kultūros centrą.

Telšių rajono savivaldybė yra patogių kelių sankryžoje (miestą kerta keliai į Šiaulius ir Klaipėdą, Kaliningrado sritį ir Latviją, geležinkelis į Šiaulius ir Klaipėdą). Plėtojama lengvoji, medžio apdirbimo ir maisto pramonė, paslaugų sfera.

Dabar Telšiai yra svarbus Lietuvos ir apskrities pramonės ir kultūros centras, kuris didžiuojasi savo senamiesčiu (vienu iš septynių saugomu Lietuvos senamiesčių), lankytinų vietų gausa bei unikaliais objektais: Šv. Antano Paduviečio katedra su dviem centriniais altoriais, vienintele Lietuvoje kubizmo stiliaus stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkve. Turistus taip pat traukia Šatrijos ir Girgždūtės kraštovaizdžio istoriniai, Germanto, Minijos, Žąsūgalo kraštovaizdžio draustiniai, Varnių regioninis parkas, Šatrijos, Girgždūtės, Džiuginėnų ir kiti piliakalniai, dvarų ansambliai ir parkai, urbanistiniu paminklu laikomi Tryškiai.

Kultūrine, moksline, šviečiamąja veikla aktyviai užsiima Žemaičių muziejus „Alka“, kurio fondai, saugantys senųjų Žemaitijos dvarų archyvinį palikimą yra vieni iš didžiausių ir turtingiausių Lietuvos provincijoje. Telšiai taip pat gali pasigirti Žemaitės dramos teatru – vienu seniausių Lietuvoje, turinčiu beveik 100 metų istoriją, žinomu kaip daugiausia nominacijų pelniusiu mėgėjų teatru, garsiu už Lietuvos ribų.


Naudingos nuorodos
Telšių rajono savivaldybė
Telšių apskrities turizmo informacinis centras
Telšių apskrities laikraštis „Telšių žinios“
Telšių apskrities laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“
Interneto svetainė „Žemaitija“
Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka