| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Anykščių rajono savivaldybė yra Utenos apskrities vakarinėje dalyje. Didžioji teritorijos dalis išsidėsčiusi Vakarų Aukštaičių plynaukštėje, pietryčiuose pereinančioje į Aukštaičių aukštumą. Rajono vakarų dalis yra Nevėžio žemumos pakraštyje. Per savivaldybę teka Šventoji su intakais Jara, Anykšta, Virinta, Pelyša, taip pat prasideda Nevėžis ir jo intakai. Yra 76 ežerai (Rubikių, Nevėžo, Suosos, Viešinto, Alaušo ir kt.), 6 tvenkiniai. Didelius plotus užima miškai, daugiausia pušynai. Didžiausi – Šimonių giria, Ramuldavos, Troškūnų miškai. Žemės ūkio naudmenos sudaro 55,9 % savivaldybės ploto, miškai – 30,6 %, keliai – 1,8 %, užstatyta teritorija – 1,9 %, vandenys – 3 %, kita žemė – 6,8 %. Anykščių savivaldybės teritorijoje yra 3 miestai – Anykščiai, Kavarskas, Troškūnai, ir 8 miesteliai – Andrioniškis, Debeikiai, Kurkliai, Skiemonys, Surdegis, Svėdasai, Traupis ir Viešintos. Rajono savivaldybės centras Anykščiai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1440 m., kaip didžiojo kunigaikščio dvaras. XV a. antrojoje pusėje minimas Anykščių miestelis. XVI a. Anykščius dalijosi dvaras, kuriam priklausė didžioji miestelio dalis, ir klebonas. 1792 m. Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas suteikė Anykščiams miesto teises (1795 m. jos buvo panaikintos). XIX a. pirmojoje pusėje miestelis sparčiai augo, tuo metu susiformavo jo planinė struktūra, senamiestyje išlikusi iki šiol. XIX–XX a. sandūroje Anykščiuose buvo nutiestas siaurasis geležinkelis Panevėžys–Švenčionėliai, pastatytas geležinis tiltas per Šventąją ir geležinkelio stotis. Siaurojo geležinkelio ūkinė veikla sumenko ir nutrūko XX a. pabaigoje, šiuo metu jis naudojamas tik turizmui ir pramogoms. 1919–1947 m. Anykščiai buvo valsčiaus centras. 1938 m. buvo suteiktos miesto teisės bei pripažintas kurorto statusas. Nuo 1950 m. iki dabar – rajono centras. 1926 m. Baliui Karazijai Anykščiuose pradėjus gaminti vaisių vyną, šiame mieste tęsiamos vyno pramonės tradicijos, veikia akcinė bendrovė „Anykščių vynas“. Įmonė gamina alkoholinius gėrimus, perdirba vaisių ir uogų žaliavą. Šalia Anykščių yra didžiausi Baltijos šalyse kvarcinio smėlio ištekliai, todėl plėtojama šios žaliavos gavyba bei apdorojimas, šalyje ir užsienyje gerai žinomi netauriųjų metalų suvirinimo elektrodai. Plėtojama ir maisto pramonė. Puoselėjantys kurortines tradicijas, sėkmingai vystantys turizmą, gražiai prižiūrimi Anykščiai 2007 m. pelnė kurortinės teritorijos statusą. Atvykstančių svečių ir pačių anykštėnų pastebėta, kad miestas su erdviomis apylinkėmis sudaro darnią geografinę, ūkinę ir kultūrinę visumą – Anykščių kraštą. Siekiant išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingiausias Šiaurės Rytų Aukštaitijos teritorijas buvo sukurtas Anykščių regioninis parkas. Yra saugoma Šventosios kraštovaizdžio, Gykių botaninis, Virintos ir Šventosios ichtiologiniai, Virintos hidrografinis, Burbiškio kraštovaizdžio architektūros ir kiti draustiniai. „Šventosios pažintinis takas“ prasideda Anykščiuose ir tęsiasi palei Šventąją iki Puntuko akmens, ant kurio iškalti Atlanto nugalėtojų S. Dariaus ir S. Girėno bareljefai (skulptorius B. Pundzius). Verta pamatyti ir Karalienės liūną Pašventupyje, Betygalos atodangą, Rubikių ežerą su 16 salų, Burbiškio dvarą, Vorutos, Bijeikių, Liudiškių, Papilių ir kitus piliakalnius, mokyklą Kunigiškiuose, kurioje mokėsi tapytojas K. Sklėrius ir vyskupas J. Tumas-Vaižgantas, neogotikinio stiliaus Anykščių šv. Evangelisto Mato bažnyčią, aplankyti senuosius Pakalnių ir Pravydžių gatvinius kaimus. Anykščių kraštą išgarsino čia gimę ir gyvenę žymūs Lietuvos kultūros veikėjai: rašytojas A. Vienuolis – Žukauskas, vyskupas ir poetas A. Baranauskas. Anykščiuose veikia A. Baranausko ir A. Vienuolio–Žukausko memorialinis muziejus. Patrauklūs, įdomūs ir unikalūs siaurojo geležinkelio, Arklio muziejai. Kasmet surengiama daug koncertinių renginių bei švenčių – tradicinė kapelų šventė „Gaida“, Aukštaitijos sportinių šokių festivalis „Anykščių pavasaris“, Jurginių šventė „Bunda žemė – ir mes su ja“, respublikinė žirgų sporto ir tradicinės kultūros šventė „Bėk bėk žirgeli“ ir kt.
|
|||||||
