| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Ignalinos rajono savivaldybė yra rytinėje Utenos apskrities dalyje, pasienyje su Baltarusija. Užima Švenčionių aukštumas, taip pat Dysnos lygumą vakaruose ir Pietryčių lygumos šiaurinę dalį. Rajono savivaldybėje yra aukščiausi Švenčionių aukštumos taškai – Nevaišių kalnas (288,9 m) ir Būdakalnis (284,8 m). Tarp kalvų vingiuoja Dysna su intaku Birvėta, kiti upeliai. Kraštą puošia daugiau nei 200 ežerų (Dysnai, Dringis, Dūkštas, Apvardai, Lūšiai, Baluošas ir kt.). Rajone yra didžioji dalis Aukštaitijos nacionalinio parko, Smalvo, Ažušilės kraštovaizdžio, Nevaišių geomorfologinis, Dysnos hidrografinis, Pušnies, Milašiaus ir kiti telmologiniai draustiniai. Dirvožemiai palankūs pušynams ir eglynams augti. Apie trečdalį rajono teritorijos užima miškai, didžiausias – Ažvinčių giria. Žemės ūkio naudmenos užima 42,3 % savivaldybės teritorijos, miškai – 35,5 %, keliai – 2,1 %, užstatyta teritorija – 1,7 %, vandenys – 9,5 %, kita žemė – 8,9 %. Ignalinos savivaldybėje yra du miestai – Dūkštas ir Ignalina ir trys miesteliai – Mielagėnai, Rimšė ir Tverečius. Rajono savivaldybės centras – Ignalina – jaunas, pušynų ir devynių ežerų supamas miestas, išsidėstęs abipus geležinkelio Vilnius–Sankt Peterburgas, patogių plentų sankirtoje. Faktiškai Ignalinos istorija prasideda 1857–1862 m., kai buvo tiesiamas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, kurio statybai reikalingą žemę caro valdžia nupirko iš Igno Kaminskio valdomo Ignalinos palivarko. Geležinkelis turėjo didelės reikšmės gyvenvietei, pagerino ryšį su Vilniumi ir Daugpiliu. 1895 m. čia jau gyveno apie 300 gyventojų, daugiausia žydų, perkėlusių savo prekybos verslą iš Palūšės. Po Pirmojo pasaulinio karo Ignalina liko lenkų okupuotame krašte. Miestas augti ėmė tik po Antrojo pasaulinio karo. 1950 m. gavo miesto teises, tapo rajono centru. Palyginti su kitais rajonų centrais, Ignalina buvo gana menkas miestelis, užstatytas vienaaukščiais mediniais pastatais, beveik visos gatvės buvo negrįstos. Šiuo metu tai ne tik administracinis, bet ir perspektyvus švietimo, kultūros bei turizmo centras. 2007 m. Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės gyvenamųjų vietovių teritorijai suteiktas kurortinės teritorijos statusas. Tikimasi, kad nuosekliai kuriant infrastruktūrą ir plečiant paslaugų tinklą, Lietuvoje turėtų atsirasti dar vienas kurortas. Ignalinos rajonas – turizmo, poilsio, žiemos sporto, miškų ūkio kraštas. Ignalinos rajono ateitis siejama su turizmo plėtra. Kiekvienais metais rajone atsiranda vis naujų turizmo ir sporto objektų, įgyvendinami naudingi projektai, gerinantys vietinių žmonių gyvenimo sąlygas, o visą kraštą darantys patrauklesnį ir įdomesnį. Lietuvos ir užsienio turistus Ignalinos kraštas pirmiausia suvilioja vandens keliais ir maršrutais, dviračių sportu ir, žinoma, žiemos pramogomis. Neveltui Ignalina vadinama žiemos sporto sostine. Žiemą ir vasarą lankytojų laukia Ignalinos pakrašty, prie nuostabaus Šiekščio (Žaliojo) ežero, įsikūręs Lietuvos žiemos sporto centras. Čia gerai įrengtos slidinėjimo trasos su keltuvais, vyksta įvairios varžybos, šventės. Kalnuotomis vietovėmis vingiuoja – vienintelė tokia Lietuvoje – 7,5 km. riedučių trasa. Ignalina – pirmas rajonas, parengęs turizmo rekreacijos planą. Rajonas nuo seno garsėja vaizdingomis savo vietovėmis. Turistus ir poilsiautojus traukia Linkmenų, Ginučių ir kt. piliakalniai, Dūkšto, Vidiškių, Paliesiaus dvarų sodybos ir parkai, Palūšės medinė Šv. Juozapo, Gaidės Nukryžiuotojo Jėzaus ir kitos bažnyčios, Juodgalvių, Ginučių vandens malūnai, senieji Kukutėlių, Mėčionių, Didžiasalio ir kiti kaimai bei miesteliai. Minčios girios pakraštyje, Stripeikių kaime yra vienintelis Lietuvoje Senovinės bitininkystės muziejus. Jo sodyba su lauko muziejine ekspozicija išsidėstę ant dviejų vaizdingų kalvų, kurių papėdėje teka Tauragnos upelis. Kasmet rugpjūčio mėnesį čia organizuojama Medkopio šventė. Galima aplankyti ir žymių žmonių gimtines – muzikų M. Petrausko Palūšėje, K. Petrausko Ceikiniuose, geologo V. Ruokio Daubariškėje ir kt. Kas dvejus metus vyksta tarptautinis liaudiškos muzikos ir šokių festivalis „Ežerų sietuva“, mėgėjų teatrų šventė, estradinės dainos festivalis „Dainuokit vyturiai“, vaikų folkloro festivalis „Ir atskrido raiba gegutė“. Jau trylika metų kiekvieną rudenį Ignalinoje organizuojamas spalvingas ir linksmas tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Bildučiai“.
|
|||||||
