| Lietuvos regionų portretas |
      |
|
|
Utenos rajono savivaldybė išsidėsčiusi Aukštaičių aukštumos šiaurvakarinėje dalyje, Šventosios baseine. Tai aukštumų ir kalnelių bei tankių miškų ir vaizdingų ežerų kraštas. Pietrytinė Utenos rajono dalis su gražiausiais pušynais, ežerais ir upeliukais patenka į Aukštaitijos nacionalinį parką. Svarbūs draustiniai yra Stabulankių ir Vajelių geologiniai, Pakalnių ir Vaiskūnų geomorfologiniai, Žiezdrių kraštovaizdžio, Balčių telmologinis. Aukščiausia vieta – Piliakalnio kalnas (246 m). Upių nedaug (teka Šventoji ir jos intakas Vyžuona), ežerų yra net 186. Čia lyg plati upė giliai tarp slėnių įsigraužęs Tauragnas, giliausias (60,5 m) ir aukščiausias virš jūros lygio (165 m) iškilęs Lietuvos ežeras. Čia ir Alaušas, garsėjantis vandens skaidrumu ir ilgais atabradais. Čia tarp pušynų pasiklydęs, net 16 km ištysęs Aisetas ir daugybė kitų ežerų ir ežerėlių. Auga Minčios, Vyžuonų, Dvarašilio, Varniškių, Daunorų, Užupio ir kiti miškai (daugiausia pušynai), į pietus nuo Kuktiškių ir Saldutiškio prasideda Labanoro giria. Žemės ūkio naudmenos užima 50,7 % savivaldybės teritorijos, miškai – 31,9 %, keliai – 2,1 %, užstatyta teritorija – 2,8 %, vandenys – 4,9 %, kita žemė – 7,7 %. Rajone yra vienas miestas – Utena, ir 8 miesteliai – Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai ir Vyžuonos. Rajono savivaldybės administracinis bei apskrities centras, netituluota Aukštaitijos sostinė Utena – viena seniausių Lietuvos vietovių. Rašytiniuose šaltiniuose, karaliaus Mindaugo laiške, 1261 m. pirmąkart paminėta medinė pilis prie Utenėlės upelio. 1373–1375 m. kalavijuočių žygių į Lietuvą metu Utena ir jos apylinkės buvo nuniokotos, o 1433 m. sunaikinta ir Utenos pilis. Miestelis dabartinėje vietoje pradėjo kurtis tik XIV a. 1416 m. buvo pastatyta bažnyčia, kūrėsi pirkliai ir amatininkai. Didelę reikšmę miestui turėjo 1835 m. nutiestas Varšuvos–Peterburgo plentas. Buvo pastatyta didelė pašto stotis, nutiestas siaurasis geležinkelis. Miestas sparčiai plėtėsi, tačiau namai buvo statomi labai arti vienas kito, todėl 1879 m., kilus gaisrui, sudegė trys ketvirtadaliai miesto. Iki Pirmojo pasaulinio karo Utena buvo valsčiaus centras. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo įkurta Utenos apskritis, kuri panaikinta tik 1950 m. Dabartinis miestas tarsi iškopė iš savo istorinės tradicinės vietos ir apglėbė Dauniškio ir Vyžuonaičio ežerėlius, pasiekė Vyžuonos upę ir Skaistašilio mišką. Utena – svarbus kultūros, švietimo bei pramonės (ypač maisto ir lengvosios) centras. Šiuo metu mieste veikia tokios šalyje ir užsienyje žinomos įmonės – UAB„Švyturys-Utenos alus“, AB „Utenos trikotažas“, „Utenos mėsa“. Veikia Utenos kolegija, dailės ir muzikos mokyklos, taip pat Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo bei vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrai. Utenos kraštotyros muziejuje ne tik surinkti ir saugomi eksponatai, bet taip pat rengiamos tautodailės, profesionalių dailininkų, fotografijos, moksleivių darbų parodos. Daug piliakalnių (Narkūnų, Užpalių, Kalvių, Andreikėnų ir kt.), dvarų sodybų (Užpalių, Bikuškio, Avižienių) ir parkų. Lankytojus traukia Strazdų, Šuminų, Vaišnoriškių etnografiniai kaimai. Architektūriniu požiūriu įdomios Užpalių Švč. Trejybės, Vyžuonų Šv. Jurgio ir kitos bažnyčios. Verta pamatyti buvusią arklių pašto stotį ir sinagogą. Kas antri metai vyksta tarptautinis liaudies muzikos ir šokių festivalis „Ežerų sietuva“.
Utenos turizmo informacijos centras Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka Portalas „Utenos kraštas“ |
|||||||
