Zarasų rajono savivaldybė

  Administracinis centras – Zarasai
  Plotas – 1334 km² (18,5 % apskrities ploto)
  Gyventojų – 20 593 (11,9 % apskrities gyventojų)
  Seniūnijos – Antalieptės, Antazavės, Degučių, Dusetų, Imbrado, Salako,   Suvieko, Turmanto, Zarasų miesto, Zarasų


Zarasų rajono savivaldybė įsikūrusi Lietuvos šiaurės rytų pakraštyje, Utenos apskrityje, pasienyje su Latvija ir Baltarusija. Krašto paviršius susiformavo prieš 16 tūkst. metų, paskutiniojo apledėjimo metu. Ledynui tirpstant susiformavo Aukštaičių aukštumos kalvos, slėniai ir ežerai. Rajono miškingumas didelis, vyrauja pušynai (didžiausi – Tumiškių, Gražutės, Salako miškai). Miškų išsidėstymas labai optimalus, nes beveik nėra vietų, kur atstumas tarp gretimų miškų viršytų 2–3 km. Smėlinguose pušynuose daug grybų, uogų, retų augalų. Ežerų kraštu vadinamas Zarasų rajonas – ežeringiausia teritorija Utenos apskrityje. Rajone yra apie 300 ežerų. Didžiausias ežeras šalyje ir Zarasų rajone – Drūkšiai. Didžiausių ežerų dešimtuke yra dar trys rajone esantys ežerai – Luodžio, Avilio, Sartų. Yra dirbtinių vandens telkinių-tvenkinių ir viena vandens talpykla – Antalieptės marios (plotas – 4479 ha) Per rajoną teka 8 upės, iš kurių ilgiausia yra Šventoji. Žemės ūkio naudmenos sudaro 37,7 % visos rajono savivaldybės teritorijos, miškai – 37,2 %, keliai – 1,9 %, užstatyta teritorija – 1,5 %, vandenys – 12,2 %, kita žemė – 9,4 %.

Zarasų rajono savivaldybėje yra 2 miestai – Dusetos ir Zarasai, ir 3 miesteliai – Antalieptė, Salakas ir Turmantas. Rajono savivaldybės centras – Zarasai. Miestas įsikūręs vaizdingoje vietoje – iš visų pusių jį supa ežerai. Savo užuomazgoje miestas išsiteko vienoje Zaraso ežero saloje, o dabar jo ribos remiasi į septynis ežerus ir pietryčiuose esantį Magučių mišką. Iš miestą supančių kalnelių Zarasai atrodo lyg būtų iškilę virš ežerų. Apie Zarasų miesto įkūrimą ir amžių tikslių duomenų nėra. Dabartinio miesto teritorijoje buvęs dvaras, o Zaraso ežero Didžiojoje saloje – vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungęs 200 m ilgio medinis tiltas. 1530 m. Zaraso ežero salos vienuolynas buvo perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia – į krantą. Pirmą kartą Zarasai, kaip viena iš Vilniaus vyskupijos valdų, paminėti 1596 m., o po dvejų metų jau vadinosi valsčiumi. 1613 m. Zarasai jau buvo Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės žemėlapyje. XVIII–XIX a. sandūroje Zarasai ėmė augti. 1836 m. buvo pervadinti Novoaleksandrovsku (Rusijos caro Nikolajaus I įpėdinio Aleksandro vardu), o 1839 m. tapo apskrities centru. Apie 1906 m. lietuviškoje spaudoje miestas vadinamas Ežerėnais. Šio vardo laikytasi ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais. 1830–1860 m. per Lietuvą buvo tiesiami du svarbūs traktai (keliai): vienas – Sankt Peterburgas–Varšuva pro Daugpilį, Zarasus, Ukmergę, Kauną, Marijampolę, Suvalkus, o kitas – Sankt Peterburgas–Ryga–Karaliaučius.

Zarasai dažnai kentėjo nuo gaisrų. Kad jų būtų išvengta, 1837 m. buvo patvirtintas miesto planas su įdomiu, labai tinkančiu vietovaizdžiui aikštės ir gatvių išdėstymu. Zarasų miesto urbanistinę vertę lemia būtent savitas taisyklingas planas su radialinių-žiedinių gatvių tinklu ir viena kompoziciniu atžvilgiu ypač pabrėžta Sėlių aikšte, į kurią sueina visos radialinės gatvės. Tai vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. rusų miestų pavyzdžiu planuotų miestų ir miestelių.

2008 m. Zarasai paskelbti Lietuvos kultūros sostine. Rugsėjo 5–7 d. Zaraso ežero saloje po atviru dangumi buvo surengta pirmoji Lietuvos kultūros mugė, netrūko įvairių stilių muzikos, specialių vandens projektų, netradicinių meno galerijų, kulinarinio paveldo pažinimo ir naktinių pramogų.

2008 m. Zarasams suteiktas kurortinės teritorijos statusas. Manoma, kad kurortinės teritorijos statusas Zarasams padės patraukti investicijas, paskatins kultūrinį turizmą, aktyvų poilsį, pramogų bei paslaugų įvairovės didėjimą bei esamų turizmo paslaugų kokybės gerinimą.

Turizmo plėtra, kartu su kitais smulkiaisiais verslais, rajono savivaldybėje išskiriama kaip speciali viso Zarasų krašto ugdymo sritis.

Vaizdinga gamta, Dusetų, Antalieptės tvenkinio kraštovaizdžio ir kiti draustiniai, Gražutės ir Sartų regioniniai parkai, 29 piliakalniai (Mineikiškių, Maniuliškių, Šiponiškių, Zabičiūnų, Lūžų ir kt.), Antazavės Dievo Apvaizdos ir Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios ir varpinės, Lietuvos lyrinio poeto P. Širvio gimtinė Padustėlyje, Antalieptės vandens malūnas, Stelmužės ąžuolas ir pan. nuo seno traukia poilsiautojus ir turistus. Kraštą garsina senas muzikavimo tradicijas populiarinantis liaudiškos muzikos festivalis „Sėlos muzikantai“, vaikų pramoginių šokių studijų bei popchorų festivalis „Po drugelio sparnu“, jaunimo folkloro festivalis „Zalvynė“, po visą Utenos apskritį pabiręs tarptautinis liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalis „Ežerų sietuva“ ir kt.


Naudingos nuorodos
Zarasų rajono savivaldybė
Zarasų turizmo informacijos centras
Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Zarasų krašto informacinis portalas