Širvintų rajono savivaldybė

  Administracinis centras – Širvintos
  Plotas – 906 km² (9,3 % apskrities ploto)
  Gyventojų – 19 142 (2,3 % apskrities gyventojų )
  Seniūnijos – Alionių, Čiobiškio, Gelvonų, Jauniūnų, Kernavės, Musninkų,   Širvintų, Zibalų


Širvintų rajono savivaldybė įsikūrusi Neries žemupio plynaukštėje, tik šiaurrytiniai ir pietrytiniai pakraščiai pereina į Aukštaičių aukštumą. Yra Alionių, Bartkuškio, Šešuolėlių, Lygaraisčio telmologiniai, Širvintos, Budelių kraštovaizdžio draustiniai. Per teritoriją teka Neris, Širvinta ir Musė, tyvuliuoja 28 ežerai (didžiausias – Alys, giliausias – Gelvė), 7 tvenkiniai. Didesni miškai – Bartkuškio, Alionių, Šešuolėlių. Žemės ūkio naudmenos sudaro 56 % savivaldybės teritorijos, miškai – 30,6 %, keliai – 2,1 %, užstatyta teritorija – 2,1 %, vandenys – 2,5 %, kita žemė – 6,7 %.

Savivaldybėje yra vienas miestas – Širvintos, ir 5 miesteliai – Bagaslaviškis, Gelvonai, Kernavė, Musninkai, Zibalai. Rajono savivaldybės centras Širvintos pirmą kartą paminėtos 1475 m., kai buvo pastatyta Širvintų bažnyčia. 1746 m. Širvintos gavo teisę rengti turgus ir prekymetį (garsėjo arklių prekymečiais). Vilniaus–Ukmergės kelią pertvarkius į pašto traktą, 1879 m. Širvintose buvo įsteigta pašto stotis. Nors ir įsikūręs prie judraus prekybos kelio, miestas ilgai neaugo. 1920 m. lapkritį ir gruodį  prie Širvintų ir Giedraičių įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimas su Lenkijos L. Želigovskio rinktine, kuri jau buvo okupavusi Vilnių ir veržėsi gilyn į Lietuvą Ukmergės kryptimi. Po atkaklių mūšių lenkų kariuomenė buvo sustabdyta. Istorikai teigia, kad prie Širvintų ir Giedraičių buvo apginta Lietuvos Nepriklausomybė. Toms kovoms atminti prie Širvintų bažnyčios pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę. Kaune buvo pasirašytos paliaubos, pagal kurias Širvintos atsidūrė neutralioje zonoje, o po trejų metų atiteko Lietuvai. Tačiau demarkacinės linijos atstumas ir toliau trukdė miesteliui augti. Širvintos pagyvėjo, kai 1949 m. tapo apskrities, o 1950 m. – rajono centru. 1951 m. gavo miesto teises.

Širvintų rajone plėtojamas žemės ūkis, maisto pramonė, paslaugų sfera. Gražus, savitas ir turtingas savo istorine praeitimi Širvintų kraštas turi visas sąlygas tapti turizmo centru.

Širvintų krašto pasididžiavimas – Kernavė. Čia vienas šalia kito stūkso penki piliakalniai. Seniausias – Aukuro kalnas, apgyvendintas I tūkstantmetyje prieš Kristų. XIII–XIV a. piliakalniai sudarė vieningą gynybinį kompleksą, kuris buvo vienas svarbiausių besikuriančios Lietuvos valstybės ekonominių, politinių ir gynybinių centrų ir vienas pirmųjų Lietuvos miestų, valstybės sostinė. Kernavės vardas rašytiniuose šaltiniuose minimas 1279 m., kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio valda. Amatininkų ir pirklių miestas buvo įsikūręs Pajautos slėnyje. Kernavė buvo stambus gynybos centras, saugantis Vilnių nuo priešų. Per Kernavę ėjo penki kryžiuočių keliai į rytų ir pietryčių Lietuvą. XV a. Kernavėje dažnai apsistodavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Jis buvo ir pirmosios Kernavės bažnyčios, pastatytos 1420 m., fundatorius. Lietuvos didiesiems kunigaikščiams priklausė Musninkų dvaras. XVI a. viduryje Žygimantas Augustas Musninkus su daugeliu dvarų užrašė žmonai Barborai Radvilaitei. Yra išlikusi šalia Musninkų pastatyta Barboros Radvilaitės koplyčia. Pakeliui iš Gelvonų į Liukonis yra savitas Mikalajūnų gatvinis-rėžinis kaimas, išsaugojęs XIX a. vidurio autentiškumą.

Širvintų rajonas – vienas mažiausių respublikoje, bet jame daug vaizdingų kampelių. Tai savitas kraštas, išsaugojęs įvairių epochų ir kultūrų palikimą. Unikali ir nepakartojama Kernavės apylinkių gamta. Kernavė garsi Rasos šventėmis. Čia kasmet rengiamos Gyvosios archeologijos dienos, kurių metu Kernavę aplanko per 20 tūkstančių turistų. 1989 m. Kernavėje archeologijos, architektūros ir istorijos paminklų pagrindu buvo įkurtas vienintelis Lietuvoje 199,2 hektarų Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. Kernavės vietovė įrašyta į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Žmones vilioja ne tik Kernavė, bet ir vaizdingos Neries pakrantės, pušynai Čiobiškyje.

Rajono apylinkes puošia nemažai architektūros paminklų: Lauryno Stuokos-Gucevičiaus suprojektuotas Čiobiškio dvaras, Bartkuškio, Šešuolėlių I dvarai, Alionių medinė bažnyčia, didingos Čiobiškio, Širvintų, Musninkų, Šešuolėlių II šventovės.


Naudingos nuorodos
Širvintų rajono savivaldybė
Širvintų turizmo ir verslo informacijos centras
Širvintų rajono laikraštis „Širvintų kraštas“
Širvintų rajono savivaldybės viešoji biblioteka