Švenčionių rajono savivaldybė

  Administracinis centras – Švenčionys
  Plotas – 1692 km² (17,4 % apskrities ploto)
  Gyventojų – 30 678 (3,6 % apskrities gyventojų )
  Seniūnijos – Adutiškio, Cirkliškio, Kaltanėnų, Labanoro, Magūnų,   Pabradės miesto, Pabradės, Sarių, Strūnaičio, Svirkų, Švenčionėlių miesto,   Švenčionėlių, Švenčionių miesto, Švenčionių


Švenčionių rajono savivaldybė – senųjų Nalšios genčių žemė yra šiaurės rytinėje Vilniaus apskrities dalyje, pasienyje su Baltarusija. Norint išsaugoti unikalią gamtą ir jos augaliją, gyvūniją, florą bei fauną, įsteigti Aukštaitijos nacionalinis, Labanoro, Asvejos ir Sirvetos regioniniai parkai, užimantys didelę rajono dalį, Maldžiūnų kraštovaizdžio, Antanų kraštovaizdžio istorinis, Kretuono ornitologinis, Kanio raisto botaninis zoologinis, Baltasamanės, Algirdėnų botaniniai ir kt. draustiniai. Rytiniai rajono pakraščiai yra Aukštaičių, vidurys – Švenčionių aukštumose (aukščiausias taškas (250 m) – Girdžiuliškės kalnas). Aukštumas skiria Žeimenos lyguma, rytuose prieina Dysnos žemuma. Teka vandens turistų pamėgta Žeimena su intakais Lakaja, Peršokšna, Mera, Saria, pietiniu pakraščiu – Neris. Vandens išteklius papildo 283 ežerai (Kretuonas, Žeimenys, Vajuonas, Labanoras, Sariai, Rašia, Peršokšnai, Lazdiniai, Šventas ir kt.), 2 tvenkiniai, Purvyno, Baltasamanės, Adutiškio ir kitos pelkės. Miškingumas siekia net 55,9 %. Rajone yra garsi šalyje Labanoro giria, Dubingių ir Pabradės miškai. Žemės ūkio naudmenos sudaro tik 28,7 % visos savivaldybės teritorijos, keliai – 2,3 %, užstatyta teritorija – 1,4 %, vandenys – 4,1 %, kita žemė – 7,6 %.

Savivaldybės teritorijoje yra 3 miestai – Pabradė, Švenčionėliai, Švenčionys, ir 3 miesteliai – Adutiškis, Kaltanėnai, Labanoras.

Savivaldybės centras – Švenčionys, Vytauto Didžiojo laikais Švenčionyse buvo jo dvaras. XV a. Švenčionyse ir jo apylinkėse Vytautas įkurdino totorius, kurių palikuonys buvo sumanūs amatininkai, todėl miestas buvo vienas iš viduramžių amatų centrų. Iš 1514 m. bažnyčios turtą patvirtinančio dokumento aiškėja, kad Švenčionyse pirmąją bažnyčią pastatė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas 1392–1414 m. 1486 m. istoriniuose šaltiniuose Švenčionys vadinami miesteliu, dar po aštuonerių metų minimas Švenčionių valsčius. 1565 m. Švenčionys buvo vieno iš trijų Ašmenos apskrities žemės teismų centru. 1800 m. Senato įsakymu Švenčionims buvo suteiktos savivaldos teisės ir įkurta miesto rotušė. Iki unijinės Lietuvos gyvavimo pabaigos regionas buvo vadinamas Užnerio sritimi, kurios centras – Švenčionys. 1843–1950 m. – apskrities centras. Miesto gyvenimas pagyvėjo nutiesus per jį Sankt Peterburgo–Vilniaus–Varšuvos geležinkelį.

Švenčionių rajono savivaldybės teritoriją kerta krašto kelias, jungiantis Vilnių su Daugpiliu, ir geležinkelis, einantis iš Varšuvos per Vilnių į Sankt Peterburgą. Kadangi didžiąją Švenčionių rajono dalį sudaro miškai, rajone vyrauja medienos perdirbimo pramonė. Taip pat plėtojama vaistažolių (UAB „Švenčionių vaistažolės“) bei tekstilės pramonė.

Iš istorijos ir kultūros paminklų žymesni yra Boruvkos ir Naujo Strūnaičio vandens malūnai, buvusi Pabradės smuklė, Kaltanėnų ir Cirkliškio dvaro (jame lankydavosi istorikas J. Lelevelis, dailininkas J. Rustemas, kiti kultūros veikėjai) pastatai, medinė Labanoro Švč. M. Marijos Gimimo, Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčios, etnografiniai Kretuonio ir Mėžionių kaimai.


Naudingos nuorodos

Švenčionių rajono savivaldybė
Švenčionių verslo informacinis centras
Švenčionių rajono laikraštis „Švenčionių kraštas“
Nalšios muziejus