Trakų rajono savivaldybė

  Administracinis centras – Trakai
  Plotas – 1208 km² (12,4 % apskrities ploto)
  Gyventojų – 36 135 (4,3 % apskrities gyventojų )
  Seniūnijos – Aukštadvario, Grendavės, Lentvario, Onuškio, Paluknio,   Rūdiškių, Senųjų Trakų, Trakų


Trakų rajono savivaldybė – viena vaizdingiausių savivaldybių. Didžioji rajono savivaldybės dalis yra Dzūkų aukštumoje (aukščiausias taškas (257,4 m) – Gedanonių kalnas), šiaurinė dalis – Neries žemupio plynaukštėje, rytinė – Dainavos žemumoje. Šiaurine riba teka Neris, pietrytine – Merkys. Rajone pradžią gauna Strėva, Verknė, Luknė ir Geluža. Vandens sporto ir turizmo entuziastus traukia daugiau nei 200 ežerų, iš kurių didžiausi yra Vilkokšnis, Galvė, Skaistis, Akmena, Totoriškės, Margis. Iš didesnių tvenkinių paminėtinas Aukštadvario. Didelę teritorijos dalį (47,7 %) dengia pušynų (yra eglynų, mišriųjų) miškai, didžiausi – Ropėjos, Miškinių, Rūdiškių, Rūdninkų giria. Žemės ūkio naudmenos sudaro 32,7 %, keliai – 2,5 %, užstatyta teritorija – 2 %, vandenys – 4,9 %, kita žemė – 10,2 %.

Savivaldybės teritorijoje yra 3 miestai – Lentvaris, Rūdiškės, Trakai, ir 2 miesteliai – Aukštadvaris ir Onuškis.

Savivaldybės centras Trakai – daugiakultūrinis Lietuvos miestas, esantis vos 28 km nuo Vilniaus. Trakams teko ypač svarbus vaidmuo kuriantis Lietuvos valstybei. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didybės laikotarpiu Trakai buvo sostinė. Čia buvo Didžiojo kunigaikščio sostas, sprendžiami svarbūs valstybės klausimai. Iš čia, iš Galvės ežero saloje esančios pilies, Vytautas Didysis valdė valstybės žemes, nusitęsusias nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Manoma, kad Trakų gyvenvietė atsirado XII a., nes XIII a. jau buvo miestas. 1342 m. LDK Gedimino valdymo metais (1316–1321) Trakai tapo faktine sostine. Vėliau miestą jis atidavė sūnui Kęstučiui. XIV a., valdant Skirgailai, čia apsigyveno rusų, kurie pastatė cerkvę ir vienuolyną. Valdant Vytautui (1392–1430 m.) Trakai tapo viena svarbiausių didžiojo kunigaikščio rezidencijų. Mieste ir apylinkėse Vytautas įkurdino totorių ir karaimų, atsirado vokiečių misionierių ir pirklių. 1409 m. Vytautas miestui suteikė Magdeburgo teises. Miestas buvo sugriautas XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą. 1919–1939 m. Trakai buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis.

Rajone vystomas miškų ūkis, lengvoji pramonė, popieriaus gamyba, turizmas ir rekreacija. Dabar Trakai – turizmo, vandens sporto sostinė. Birželio mėnesį vyksta tarptautinė irkluotojų regata „Gintariniai irklai“, Trakų pilies fone vyksta jau tradicija tampantis ir vis populiaresnis Trakų festivalis. Iš istorinės praeities išliko svarbūs kultūros paminklai: Trakų pilis Galvės ežero saloje, pusiasalio pilies griuvėsiai tarp Galvės ir Lukos ežerų, Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia (XV–XVI a.), karaimų kinesė, buvusios smuklės pastatas, senamiestis su karaimų gyvenamais namais ir kt.

Didelę teritorijos dalį (Trakų ir Lentvario miestai, Trakų ežerynas) užima Trakų istorinis nacionalinis parkas, kuriame daug valstybės saugomų gamtos, istorijos ir kultūros paminklų. Netoliese žmones traukia vaizdingi Aukštadvario regioninio parko kraštovaizdžiai, gyvenvietės, piliakalniai ir t. t. Yra keletas piliakalnių – Bražuolės, Aukštadvario, Strėvos ir kt. Manoma, kad Senuosiuose Trakuose gimė Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Svarbūs architektūros paminklai yra Kazokiškių Švč. M. Marijos Nugalėtojos, Rykantų Švč. Trejybės, Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai ir Šv. Benedikto, Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, Abromiškių, Užtrakio, Lentvario dvarų sodybos ir parkai.


Naudingos nuorodos
Trakų rajono savivaldybė
Trakai info